Siekiant išlaikyti pieno ūkius – būtina mažinti produkcijos savikainą ir didinti produktyvumą.
Būtent tokį tikslą – mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose – numato Žemės ūkio rūmų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ įgyvendinamas projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“.
Pasaulinė pieno rinka nestabili. Šiandien Lietuvos pieno sektorius pasiekė ekonominės krizės dugną – pieno supirkimo kainų nuolatinis ir nesibaigiantis kritimas pasiekė tokią ribą, kuomet pieno gamintojai ketina trauktis iš gamybos. Dažnai žemas pieno kainų lygis nepadengia ūkininkų veiklos kaštų, o ūkininkai nesugeba praradimų kompensuoti nei pieno gamybos kiekiu, nei laikomų galvijų skaičiumi. Pieno sektoriaus ūkiai, ypač vidutiniai ir smulkūs, nėra apsaugoti nuo pajamų dydžio svyravimo ir rizikos, kurią lemia didelės veiklos išlaidos, greitas produkcijos gedimas, žemos žalio pieno supirkimo kainos, didelės produkcijos gamybos ir energijos sąnaudos. Ilgalaikės pieno sektoriaus perspektyvos tiek vidaus, tiek pasaulio rinkose išlieka sklandžios, todėl pieno sektorius turi didelį ilgalaikį augimo, darbo vietų kūrimo ir plėtros potencialą. Siekiant padėti pieno gamintojams prisitaikyti prie pieno kvotų panaikinimo padarinių ir toliau vykdyti tvarią pienininkystės veiklą bei konkuruoti su likusios Europos erdvės gamintojais, būtina skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios leistų didinti produkcijos gamybą ženkliai sumažinus veiklos kaštus, kas leistų pieno ūkiams išlikti konkurencingiems ir patenkintų ekonominius bei socialinius lūkesčius.
Mokslininkai nustatė, jog tikslingai naudojant genetinius gyvulių išteklius, progresas gyvulininkystėje siekia 10 proc. kiekvienais metais, kas didina ekonominį efektyvumą. Gyvulio genetinė informacija atskleidžia ekonomiškai svarbiausius rodiklius: gyvulio produktyvumą, pieno baltymingumą ir riebumą, somatinių ląstelių skaičių piene, eksterjero savybes, gyvulio ūkinio naudojimo trukmę.
Įgyvendinant projektą genominiam vertinimui jau buvo analizuota 19 ūkių. Bendras dalyvavusių pradinėje atrankoje telyčių skaičius iš ekologinių ir intensyvių ūkių – 1115, šių telyčių bendrosios vertės indekso vidurkis (BVV) – 119. Ekologinių ūkių RZG – bendrosios veislinės vertės vidurkis (BVV) – 117, o intensyvių ūkių – 120. Iš jų tik 300 geriausių telyčių buvo atrinktos genominiam tyrimui atlikti. Ekologinių ūkių geriausių telyčių tyrime dalyvauja 7 ūkiai. Iš projekte dalyvaujančių 19 ūkių, 133 telyčioms paimti ausies audinio mėginiai, kurie buvo tiriami remiantis tėvine veisline verte. Atlikti tyrimai parodė, kad ekologiniuose ūkiuose reikia stiprinti genetinį potencialą, o intensyviuose ūkiuose siekti dar didesnio efektyvumo. Siekiant įgyvendinti projekto idėją ir tikslą – 300 aukščiausios genetinės vertės telyčioms, pagal ūkių struktūrą, bus pritaikyta individuali selekcijos programa, sėklinimui parenkant LITBAP kompiuterine programa geriausius bulius, kuriais šios telyčios bus susėklintos. Buliai, siūlomi sėklinimui, atrinkti pagal veislinę vertę yra gerintojai ir jų sperma yra seksuota, siekiant gauti kuo daugiau telyčių, stebint veislinės vertės bioekonominį efektą ir formuojant geresnį bei ekonomiškesnį potencialą pieno ūkiuose, nepriklausomai nuo jų pasirinktos ūkininkavimo krypties.
Šių gimusių telyčių palikuonys 200 vienetų, bus taip pat ištirtos genomiškai, kad įvertinti gimusio prieauglio naudą, ekonominę vertę ir atlikti palyginimai su motinų gautu genominiu tyrimu, pagal ūkių struktūras ir regionus.
Įgyvendinant projektą vyko ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupių susitikimai: Kėdainių r. , Akademijoje, Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje; Šilalės r., Bokštų k., Raudonių ūkyje; Šakių r. Lukšių k., Lukšių ŽŪB. Susitikimų metu ūkininkai diskutavo ir analizavo vykdytų parodomųjų rezultatus, vertino jų pritaikomumo galimybes bei ekonominę ir agroaplinkosauginę naudą.
Nuotraukoje: Pasidalinimo patirtimi grupės susitikimas Žemaitijoje – Raudonių ūkyje (Bokštų k., Šilalės r.).