Sausio 24 d. Baisogaloje, Gyvulininkystės institute įvyko Europos inovacijų partnerystės (EIP) projekto „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“ grupės susitikimas. Projektą įgyvendina LSMU Gyvulininkystės institutas (GI) drauge su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais. Projekto įgyvendinime dalyvauja 6 pieno ūkiai.
„Įgyvendinant projektą bus įvertinti parinktų intensyvios pieno gamybos ūkių gamybinės ir ekonominės veiklos rezultatai, nustatyti klimato kaitos poveikio šaltiniai bei pasiūlytos priemonės, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, nemažinant pieno gamybos intensyvumo ir ekonominių ūkio rodiklių. Siekiant įgyvendinti projekte numatytus tikslus, pasirinktuose pieno ūkiuose bus analizuojamos pašarų gamybos technologijos, pašarų kokybė, vertinamas gyvulių šėrimo organizavimas, mėšlo bei srutų susikaupimas ir jų tvarkymo būdai. Bus nustatomi pieno ūkiuose ŠESD šaltiniai ir ieškoma jų valdymo priemonių. Bus vertinamas panaudotų biotechnologinių priemonių efektyvumas gaminamo siloso fermentacijai ir pašarų virškinamumui bei įsisavinimui gerinti. Projekto pagalba bus diegiamos priemonės, įgalinančios mažinti iš mėšlo išsiskiriančių dujų kiekį. Vykdant projektą vertinsime įdiegtų biotechnologinių priemonių ekonominį efektyvumą, o projekto rezultatus viešinimo renginių metu pristatysime ūkininkams – pieno gamintojams”, – veiklas pristatė projekto vadovas LSMU GI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Uchockis.
EIP projekte dalyvauja Radviliškio r. ūkininkas Saulius Gaidžiūnas, Šilalės r. ūkininkas Vaodotas Kiniulis, Plungės r. ūkininkas Marijus Kaktys, Kelmės r. ūkininkas Vytautas Vaišvila, Tauragės r. ūkininkas Juozas Žalandauskas.
Pieno ūkių savininkai bus informuojami apie ŠESD šaltinius žemės ūkyje ir supažindinami su priemonėmis, kurios sušvelnina dujų emisijos intensyvumą gaminant pašarus, šeriant gyvulius bei gerinant ūkininkavimo praktiką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių silosavimo sėkmę ir pašaro kokybę – tai sausųjų medžiagų nuostoliai, atsirandantys siloso fermentacijos metu, nurodantys išmetamo anglies dioksido kiekius siloso gamybos metu. Tai pasireiškia visuose siloso gamybos proceso etapuose, pradedant nuo lauko, t.y. per augalų ląstelių kvėpavimą, saugykloje – siloso rūgimo (fermentacijos) metu ir naudojant pašarą šėrimui – antrinės fermentacijos metu. Geresnis maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas mažina ekskrementų ir kitų virškinimo šalutinių produktų (dujų) išskyrimą į aplinką. Šių procesų normalizavimas gyvūnų organizme, sudarant optimalią davinių struktūrą, pašarų sušėrimo tvarką, taikant efektyvius pašarų paruošimo būdus, įgalina pasiekti didžiausią pašarų konversiją ir tuo pačiu sumažinti maisto medžiagų fermentacijos metu išsiskiriančių dujų kiekį. Todėl, moksliniais tyrimais pagrindus pažangias pašarų gamybos ir jų naudojimo šėrimui technologijas galima tikėtis ne tik didelio gyvūnų produktyvumo, bet ir sušvelninti ŠESD emisiją tiek iš gyvūnų, tiek iš gaminamų pašarų, mėšlo nesumažinus produkcijos kiekio ir nepakenkiant jos kokybei. Gauti tyrimų duomenys bus panaudoti rengiant rekomendacijas ir vykdant švietėjišką darbą pašarų gamybos, gyvūnų mitybos mėšlo tvarkymo ir kitais aplinkosaugos klausimais.
2 – juose ūkiuose bus taikomis biotechnologinės priemonės, mažinančios išskiriamas dujas pašarų gamybos metu. Visuose siloso gamybos etapuose bus stebimi siloso pokyčiai ir bus vertinamas dujų susikaupimas. Pasibaigus fermentacijai bus nustatoma silosuotų pašarų kokybė, įvertintas sausų medžiagų nuostolis, poveikis produktyvumui ir produkcijos kokybei. 4 – iuose ūkiuose bus naudojamos biotechnologinės priemonės, mažinančios dujų išskyrimą iš galvijų organizmo, išsiskiriančios pašarų virškinimo metu. Taip pat bus vertinamas pašarų panaudojimo efektyvumas ir poveikis produkcijos kiekiui bei kokybei. Projekto metu gauti rezultatai bus viešinami ir pristatomi pieno gamybos ūkių savininkams.
