Gausiai į Telšių rajono savivaldybės didžiąją salę susirinkę Telšių rajono žemdirbiai beveik keturias valandas diskutavo apie ūkininkavimo ateitį, drąsiai kėlė į viešumą valdžios ir ūkininkų organizacijų padarytas klaidas ir siūlė veiksmingus būdus jas taisyti. Susitikime dalyvavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis, ŽŪR savivaldos organizatorė Edita Šerlinskienė, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas ir kiti garbūs svečiai.
ŽŪR bendradarbiaus su kolegomis Lenkijoje
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus telšiškius supažindino su derybų dėl ES paramos 2021 – 2027 m. pradiniais rezultatais. Pasak ŽŪR vadovo, palyginti su 2013 – aisiais, kai buvo deramasi dėl dabartinio laikotarpio, nuotaikos labai skiriasi.
„Turiu galvoje ne tik prastai vykstantį britų pasitraukimo iš ES procesą. Turime daug ką pakeisti ir vidaus rinkoje. Deja, Lietuvoje ES ir valstybės parama žemės ūkiui buvo naudojama labai neteisingai. Tikrai paradoksalu, kad paramą gavo ūkininkai, kuriems jos gal net mažiausiai reikėjo ir negavo ūkininkai, kuriems tikrai turėjo būti skirta parama. Oficialūs duomenys, kurių niekas negali paneigti, rodo, kad didžiąją dalį paramos gavo stambieji ūkiai – tik apie 3 proc. ūkininkų“, – sakė A.Svitojus.
Pasak ŽŪR pirmininko, per kiekvieną paramos laikotarpį kiekvienas šalyje veikiantis ūkis turėjo gauti vidutiniškai po 50 tūkst. EUR.
„Deja, kai kurie ūkiai per tris laikotarpius jau gavo po kelis milijonus eurų, o kiti skaičiuoja tik tiesiogines išmokas už dirbamą plotą. Tai neteisinga, taip neturėtų būti ir taip nėra, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje“, – kalbėjo A.Svitojus.
ŽŪR pirmininkas informavo apie neseniai Varšuvoje įvykusį jo susitikimą su Lenkijos ŽŪR vadovais, kuris baigėsi net kelias valandas trukusiu abiejų valstybių ŽŪR vadovų susitikimu su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Jan Krzystof Ardanowski bei jo vadovaujamos ministerijos departamentų vadovais, Lenkijos veterinarijos tarnybos vadovu Pavel Niemczuk.
„Aptarėme bendradarbiavimo perspektyvas, AKM problemas, lūkesčius dėl BŽŪP ateities, „Brexit” poveikio rizikas rinkoms ir ES biudžetui. Lenkijos ministras net atsiprašė dėl nesusipratimo, kai buvo laikinai sustabdytas kiaulių iš Lietuvos eksportas į Lenkiją“, – kalbėjo A.Svitojus.
Pasak ŽŪR pirmininko, Lenkijoje padėtis žemės ūkio sektoriuje daug geresnė todėl, kad šalis remiasi vidutiniais ūkiais, neužmiršdama ir paremti gyvybingų smulkiųjų ūkių.
Pirmiausia suteik progą ištaisyti klaidas
ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas pateikė informaciją apie ŽŪR siekius, kad ūkininkus kontroliuojančios Lietuvos institucijos iš kontroliuojančiųjų taptų pirmiausia konsultuojančiomis, o tik po to baudžiančiomis.
„Dėl perdėto kai kurių institucijų uolumo ūkininkus bausti, praradome daug lėšų. Pavyzdžiui, 2017-2018 m. buvo nubausta per 20 tūkst. ūkininkų ir jie prarado, t.y. jiems nebuvo skirta 8,4 mln. EUR. Duomenys rodo, jog kai kuriais atvejais jų bausti nereikėjo, būtų užtekę ūkininkus įspėti, suteikti pakankamai laiko ištaisyti klaidas“, – sakė V.Buivydas.
Štai ir Telšių rajone 2017 -2018 – aisiais buvo nubausti 1234 ūkininkai, kurie neteko beveik 0,5 mln. EUR.
„LJŪJS savo narių interesus gynėme teismuose ir ne vieną bylą pavyko laimėti. Ir dėl šios priežasties, ir dėl ŽŪR keltų klausimų Žemės ūkio ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms, 2018 – aisiais, palyginti su 2017 m., skirtų sankcijų suma sumažėjo daugiau nei perpus“, – sakė V.Buivydas.
Kai godumas neturi ribų
ŽŪR vicepirmininkas pateikė oficialius statistikos duomenis ir apie ES paramos sklaidą Lietuvoje. Jie įspūdingi blogąja prasme.
„Štai 2004 m. Lietuvoje buvo 237 tūkst. ūkininkų, o 2017 m. liko 130 tūkst. ir šis nykimo procesas tęsiasi. Žinoma, kai kurie ūkiai turėjo pasitraukti dėl objektyvių priežasčių, tačiau buvo ir daug atvejų, kai jie buvo priversti pasitraukti, nes negavo paramos, kuri jiems priklausė. Jeigu padėtis nesikeis, tai po keliolikos metų Lietuvoje liks tik stambiausios žemės ūkio bendrovės ir tūkstančius hektarų valdantys ūkininkai“,- svarstė V.Buivydas.
Šie duomenys Telšių rajono ūkininkus papiktino. Tačiau dar labiau papiktino kita oficiali informacija.
„ŽŪR siekia, kad paramos sklaida būtų didesnė. Štai jūs pritariate ŽŪR pasiūlymui riboti ES paramos sumą iš pradžių iki 150 tūkst. EUR. Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovai kategoriškai priešinasi tokiam pasiūlymui. Kodėl? Gal todėl, kad žuvis genda nuo galvos? Štai LŪS pirmininkas J.Talmantas aiškina, kad LŪS pasitraukė iš ŽŪR, nes pastaroji negina ūkininkų interesų. Kokių ūkininkų? Jeigu tokių, kaip jis, tai tikra tiesa. Štai turiu oficialius duomenis – į Talmantų šeimos kišenę jau pateko apie 2 mln. EUR ES paramos. Taigi jis teisus – ŽŪR tarybos nuomone, tiek paramos gavusiems ūkininkams gal jau reikėtų susimažinti apetitą ir leisti ES parama pasinaudoti kitiems ūkininkams“, – rėžė V.Buivydas.
Pasak V.Buivydo, ne mažesniu apetitu pasižymėjo ir J.Talmanto šešėliu tapęs ūkininkas iš Kupiškio Z.Aleksandravičius, iki šiol gavęs apie 800 tūkst. EUR ir kai kurie kiti jo kolegos.
Susirinkime dalyvavęs šiaip geras žmogus Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas bandė valyti savo organizacijos mundurą, gesinti žemaičių ūkininkų bruzdesį, jiems priekaištaudamas, kad šie skaičiuoja kitų pinigus, bet tokia pastaba sukėlė dar didesnį telšiškių pasipiktinimą.
„Iš tikrųjų, apgailėtina matyti, kuo pavirto kažkada įtakinga LŪS, įsėdusi į tą patį vežimą su žemės ūkio bendrovėmis“, – gėdino Telšių r. ūkininkas Rimantas Šerlinskas.
Prioritetas – negavusiems paramos
Kokia išeitis? Kaip sustabdyti žalą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui darančią ES paramos teikimo tvarką? Ar užtektų tik iki 150 tūkst. EUR apriboti maksimalią paramos sumą?
„Valstybė turi nustatyti griežtą ir efektyvią tvarką, kad nesąžiningiems ūkininkams nekiltų minčių ūkius suskaidyti ir pasiimti daugiau paramos nei bus nustatyta. O taip gali nutikti, nes kai kurie ūkininkai taip elgėsi ir iki šiol. Kai ŽŪR viešai iškėlė šį klausimą, susilaukė tokių organizacijų pasipriešinimo, kai kurios iš jų net pasitraukė iš ŽŪR“, – sakė V.Buivydas.
ŽŪR vadovai pasiūlė, kad atėjus naujajam ES paramos laikotarpiui, iki šiol negavusiems paramos būtų skiriama daugiau prioritetinių balų.
Beje, ŽŪR pastangos jau duoda pirmuosius vaisius – smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bus daugiau galimybių pasinaudoti ES parama jau šįmet.
„Kovo 1 d. priimamos paraiškos paramai gauti smulkiesiems ūkiams ir investicijoms į žemės ūkio valdas. Sąlygos palankios kaip niekada anksčiau, tikėkimės, kad jos tokios ir išliks, todėl jus kviečiu naudotis šia galimybe“, – ragino Telšių rajono ūkininkus V.Buivydas.
Kritikavo komercinę konsultavimo tvarką
Susitikime su Telšių rajono ūkininkais dalyvavo ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis. Jis pritarė ŽŪR pasiūlymams ir patikino, kad ES paramos sklaidą didina ir kitos ES šalys. Pavyzdžiui, nuo paramos stambiausiems oligarchų ūkiams ir žemės ūkio bendrovėms atsitokėjo į bėdą patekusi Slovakija. Iš tokio pobūdžio bėdų bando vaduotis Bulgarija ir Vengrija.
V.Juodsnukis kritikavo Lietuvoje komercine struktūra tapusią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą (LŽŪKT).
„Nesistebiu, juk jos steigėjai yra ir LŪS bei LŽŪBA. Tačiau stebiuosi valstybės parama šiai tarnybai. Absoliuti dauguma smulkiųjų ir vidutinių ūkių LŽŪKT paslaugomis negali pasinaudoti, todėl lieka tik stebėtis, kodėl valstybė remia šią instituciją?“, – klausė V.Juodsnukis.
Pasak LŠŪS vadovo, valstybė paramą konsultavimui turi skirti tokiai tarnybai, kurti konsultuotų pradedant nuo tų žemdirbių, kurie iki šiol negavo ES paramos nes jiems trūko žinių.
„Pastaraisiais metais susidarė paradoksali padėtis – valstybė rėmė tarnybą, kuri padėjo gauti ES paramą, rengė verslo planus stipriausiems ūkiams“, – piktinosi V.Juodsnukis.
Pieno gamintojų pasiūlymai
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkas Vytautas Buivydas bei Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė pristatė savo organizacijų planus. Paaiškino, kodėl jie pasitraukė iš Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) ir įkūrė naują organizaciją.
„Klysta įsivaizduojantys, kad mes giname tik savo ūkiuose turinčius 2-3 karvutes. Ne. Dauguma esame vidutiniai ūkiai. Pavyzdžiui, aš laikau 106 melžiamas karves, tačiau pajautėme, kad LPGA pakeitė savo viziją, pradėjo orientuotis tik į stambiuosius ūkius, žemės ūkio bendroves, o mes per smulkūs, per maži ir nesvarbūs“, – aiškino J.Tamavičienė.
Ūkininkė paragino Žemaitijos pieno gamintojus siekti bendrų tikslų. Vidutinių pieno ūkių asociacijoje jau dalyvauja per 70 narių. Tiek V.Buivydas, tiek J.Tamavičienė kritikavo dabar galiojančią pieno supirkimo kainų nustatymo tvarką pagal 10 grupių.
„Tokia tvarka labai naudinga pieno perdirbėjams. Manau, užtektų 2-3 grupių“, – sakė J.Tamavičienė.
LVPGA pateikė pasiūlymus keisti dabar galiojančią pieno supirkimo tvarką.