Per 400 narių vienijanti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) prezidente vienbalsiai išrinko Agnę Vaitkuvienę. LKTA narių sprendimas – geras pavyzdys kai kurioms asociacijoms bei sąjungoms, kurios ilgus dešimtmečius nesiryžta atsinaujinti.
Papasakokite apie savo patirtį kaimo turizmo srityje ir kuo dar užsiimate?
Pagal išsilavinimą esu archeologė ir taip nutiko, kad nors esu gimusi mieste, tačiau mano gyvenimas suka vis arčiau žemės. Baigiau Vilniaus universitetą, apsigyniau disertaciją iš kultūros paveldo apsaugos, esu humanitarinių mokslų daktarė, kultūros paveldo tyrinėtoja ir dar dirbu dėstytoja Vilniaus universitete ir Europos humanitariniame universitete. Tėvai turėjo ūkį, taigi jį 2004 – aisiais ir perėmiau. Iš pradžių auginome avis, tačiau skaičiavimai rodė, kad kryptį reikia keisti, o turint sodybą Vilniaus rajone, piršosi mintis užsiimti kaimo turizmu. Viską įsirengėme patys, todėl darbai užtruko dešimtmetį. Mūsų sodyba įvertinta 4 gandrais.
Per dešimt metų kaimo turizmas labai pasikeitė?
Anksčiau vyravo nuostata, kad kaimo turizmo sodyba yra vieta, kur galima švęsti kokias nors šventes. Dabar kaimo turizmo sodybos jeigu siūlo daug ir įvairių veiklų. Tai ir kulinarinis paveldas, įvairios sportinės veiklos, ramus meditacinis poilsis ir kt.
Ar įmanoma išvengti sezoniškumo?
Vien dėl geografinės padėties išvengti sezoniškumo gal ir neįmanoma, tačiau įmanoma jį gerokai sumažinti. Kita vertus, sezoniškumas skatina kūrybiškumą, nes ieškai naujų galimybių ir jų randi. Pavyzdžiui, sugalvoji įvairių edukacinių programų. O ir klientai šiais laikais atvyksta ne pagulėti ar pasėdėti prie televizoriaus – domisi vietove, praeitimi ir sodybos šeimininkas turi daug žinoti, sukaupti informacijos. Toks kūrybiškumas padeda išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus.
Sodybų savininkų sugebėjimus juk atspindi sodyboms suteiktą vertinimą – gandrų skaičių?
Taip ir pagal jų skaičių klientai gali pasirinkti kokio poilsio pageidauja. O asociacija savo nariams nuolat teikia informaciją apie gerąją kaimo turizmo sodybų patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Ar kaimo turizmo sodybų savininkai lietuviai linkę dalytis patirtimi?
Laikai, kai į kolegas buvo žiūrima kaip į konkurentus, praėjo. Visi supranta, kad bendradarbiaujant galima daugiau pasiekti. Pavyzdžiui, jau įprasta, kad sezono įkarštyje, kai trūksta vietų, sodybų savininkai ieškantiems poilsio klientams padeda surasti laisvų vietų. Ir geri pavyzdžiai paskatina ieškoti naujų galimybių, kaip prailginti poilsio sezoną.
Nors asociacija sėkmingai veikia, tačiau tikriausiai turite naujų idėjų, pasiūlymų?
Remsiuosi tuo, ką geriausiai išmanau, t.y. savo išsilavinimu, savo patirtimi kaimo turizmo srityje – sprendimais, kurie buvo sėkmingi. Yra ką tobulinti. Pavyzdžiui, užsiimantiems kaimo turizmu labai svarbu išmanyti reklamą, o bet kokia reklama netinka. Reikia daugiau dėmesio skirti komunikacijai, pateikti žmonėms taiklią informaciją. Reikėtų daugiau paaiškinimų dėl sodybų vertinimo simbolio – ką jis reiškia, aiškinti, kad šis vertinimas yra suteikiamas atsakingai, kad atitinka tikrovę. Pirmiausia mes patys turime pasirūpinti šio simbolio žinomumu. Turime daug projektų dėl sodybų specializacijos, kad jos būdų ne atsitiktinės, bet susijusios su konkrečiu kraštu.
LKTA yra LR ŽŪR narė. Ko tikitės dalyvaudami šioje organizacijoje?
LR ŽŪR yra vadinama skėtine organizacija, taigi ir tikimės, kad ji gins mūsų interesus, o jie neprieštarauja kitoms organizacijoms, kurias vienija LR ŽŪR. Mes čia galime rasti bendraminčių, juk mums svarbu ir naudinga populiarinti kaimo paveldą, naudotis žemės ūkio produktų tiekėjų paslaugomis, ieškoti galimybių naudotis trumposiomis maisto grandinėmis – daugelis turizmo sodybų perka arba galėtų pirkti žemės ūkio produktus, nes patys turizmo sodybų savininkai visko negali patys užsiauginti. Taigi bendradarbiavimas yra naudingas visiems. Taigi mūsų tikslas yra pasinaudoti galimybe aktyviai dalyvauti LR ŽŪR veikloje.
Nuotraukoje: iš kairės į dešinę Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos pirmininkė Jolanta Kubolienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė, Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
Post scriptum
LKTA Tarybos susirinkimas, kurio metu vienbalsiai buvo išrinkta nauja asociacijos prezidentė ir kiti vadovai, įvyko 2019 m. gruodžio 3 d., tačiau savo pareigas A.Vaitkuvienė pradėjo eiti nuo 2020 sausio 1 d.
Aštuonerius metus LKTA vadovavęs Linas Žabaliūnas grįžta į verslą, tačiau asociacijos veikloje dalyvaus – išrinktas LKTA tarybos pirmininku.