Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) bendradarbiauja su žemės ūkiui ir kaimui specialistus rengiančiomis mokymo institucijomis, palaiko įvairias jų iniciatyvas. Gegužės 24 d. Aukštaitijos profesiniame mokymo centre įvyko respublikinis profesinio meistriškumo konkursas „Žemės ūkio technikos specialistas 2022“, kurio vertinimo komisijoje dalyvavo ŽŪR atstovė Irmina Kudarauskienė. ŽŪR įsteigtu specialiuoju prizu – išmaniuoju telefonu – buvo apdovanotas praktinę užduotį „Figūrinis važiavimas su traktoriais ir agregatais“ geriausiai atlikęs mokinys iš Marijampolės profesinio rengimo centro Lukas Kirvaitis. ŽŪR nominavo nugalėtoją „Už profesionalumą“.
Konkurse „Žemės ūkio technikos specialistas“ dalyvavo 23 dalyviai iš 13 profesinio mokymo institucijų. Žemės ūkio techniko profesija vyriška, tad visi šio dalyviai buvo vaikinai, nors ankstesniais metais būta atvejo, kai varžėsi ir mergina. O šis konkursas – jau septintasis. Jis šiemet įvyko po dvejų metų „kovidinės“ pertraukos.
Mintimis apie šį respublikinį renginį, jo tikslus paprašytas pasidalyti Aukštaitijos profesinio mokymo centro direktorius Vladas Pusvaškis sakė, kad mokykloms, kurios rengia kaimui specialistus, tai yra gera proga pasitikrinti mokymo lygį, moksleiviams – pasirodyti.
Konkurse užduotys įvairios: suvirinimo, traktoriaus vairavimo (buvo trijų skirtingų markių traktoriai), šių metų konkurso naujovė – atpažinti technikos (automobilių, traktorių, žemės ūkio mašinų) detales. Iš 50 pateiktų detalių reikėjo atrinkti 20, atitinkančių užduoties sąlygas. Sekėsi nevienodai gerai: šioje rungtyje kai kuriems pavyko atpažino tik 7, o kai kuriems – visas 20 detalių. Nevienodai sėkmingai pavyko susidoroti su suvirinimo aparatu, suvirinti tvarkingą siūlę. Tas pat ir su vairavimu – nėra lengva tiksliai privairuoti, pastatyti aikštelėje techniką su prikabintu agregatu.
Užduočių sudėtingumas parodo, jog kiekvienas nugalėtojas išties buvo vertas laimėto prizo. Tai patikindamas Aukštaitijos profesinio mokymo centro vadovas pasidžiaugė rėmėjų palaikymu, kuris prisideda prie renginio prestižo, išreiškė padėką ŽŪR už įsteigtą vertingą prizą.
Pasiteiravus, kaip per konkurso rengimo istoriją keitėsi pats renginys, V.Puvaškis pastebi, jog pokyčius lemia besikeičiančios technologijos, technika. Kažkada buvo įprasti sovietinės gamybos traktoriai (kai kuriose mokyklose jų ir šiandien dar yra), o dabar moksleiviai valdo „Claas“, „John Deere“, „New Holland“, „Valtra“ ar „Deutz-Fahr“.
Ne kiekviena mokykla turi tokią technikos bazę kaip Aukštaitijos profesinio mokymo centras. Pašnekovas pripažįsta, kad šio centro moksleiviai turi galimybę intensyviau ruoštis konkursui, tačiau yra sudarytos galimybės čia praktikuotis ir kitoms mokykloms. Šiemet prieš konkursą tokia galimybe pasinaudojo marijampoliečiai, zarasiškiai, kelmiškiai. Tai jiems suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. „Pasiekimai daug priklauso nuo profesijos mokytojo, mokyklos atsakingo požiūrio“, – konstatuoja V.Pusvaškis.
Kiekvienas dalyvis konkurse nori pasirodyti kiek įmanoma geriau. Džiugina entuziazmas, demonstruojami geri įgūdžiai. Vienas moksleivis, ūkininko sūnus, traktorių sugebėjo puikiai valdyti netgi viena ranka, mat kita buvo sugipsuota. O jo parodytas vairavimo rezultatas buvo antras geriausias. Maloniai nuteikė ir atvejai, kai vairavimo rezultatas nebuvo pats geriausias, pritrūko spartos, tačiau jaunuoliai prašė leidimo vėliau pakartoti užduotį vien tam, kad pasitikrintų savo gebėjimus.
Beje, konkurso dalyviai buvo vertinami nežinant, kuriai mokyklai jie atstovauja. Tai paaiškėjo apibendrinus galutinius rezultatus.
Žemės ūkiui specialistų mokymo įstaigoms surinkti grupes kasmet vis sunkiau, tačiau V.Pusvaškis padėties nedramatizuoja. Jis pastebi, kad išsigryniname kaip Vakarų Europos šalyse – atsiranda ūkių paveldėtojai, į kaimą ūkininkauti sugrįžtama ir iš miesto. Tokie žmonės į ūkį žvelgia netgi su didesne atsakomybe, yra labiausiai motyvuoti.
Neabejotina, kad žemės ūkio specialistų rengimo poreikis išliks ir ateityje. Tačiau kyla ir naujų iššūkių, nes norint kokybiškai atlikti savo misiją reikia nuolat tobulinti bei atnaujinti profesinio rengimo bazę.
Gera įsitikinti, kad savo įgūdžiais drąsiai galime varžytis ir tarptautiniu lygiu. Vasario pirmosiomis dienomis lietuviai pirmąkart dalyvavo būsimųjų gyvulininkystės specialistų konkurse Paryžiuje, ir iš 44 dalyvių pelnė 1-ąją vietą, o kiti Aukštaitijos profesinio mokymo centro atstovai užėmė 14 ir 32 vietas.
V.Pusvaškis pripažįsta, kad žemės ūkio profesijų mokytis geriausiai sekasi ūkininkų vaikams. Jiems žemės ūkio sritis artima ir įdomi, jie mato perspektyvą. Daugelis tų, kurie siekia ūkininkauti savarankiškai, vėliau siekia ir aukštojo mokslo. Žemės ūkio gamybos verslą Aukštaitijos profesinio mokymo centre baigę jaunuoliai žemės ūkio technologijas gali toliau studijuoti Utenos kolegijoje (šios studijos pagal sudarytą sutartį vyksta toje pačioje bazėje). Labai praverčia jau įgyti įgūdžiai, o plečiant žinias gyvenime lengviau pritapti, lengviau ir savo ūkyje.
