Šiandien – balandžio 26-ąją kviečiame prisiminti architektą Karolį Reisoną, suprojektavusį Žemės ūkio rūmų pastatą (1929 m.).
Architektas Karolis Reisonas (1894-1981)
Architektas Karolis Reisonas, gimęs 1894 m. balandžio 26 d. Peterupėje, Rygos rajonas, mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje, Australija – latvių kilmės Lietuvos architektas. 1932 m. jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Be Žemės ūkio rūmų architektas K. Reisonas suprojektavo: Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmus (1931–1936 m.), Laisvės paminklo postamentą, Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatą (1933 m.), Prisikėlimo bažnyčią (1933 m.), Mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnyčią (1933 m.), Žemės banko rūmus (1934 m., dabar – KTU centriniai rūmai), „Pieno centro“ pastatą (1934 m., su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu), „Lietūkio“ rūmus (1938–1939 m.).
Architektas parengė vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ (1926 m.), „Molio statyba“ (1928 m.).
Žemės ūkio rūmų statybai 1929 m. buvo gautas K. Donelaičio ir Parodos gatvių sankirtoje buvęs žemės sklypas. Tais pačiais metais Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas parengė Žemės ūkio rūmų projektą. 1930 m. vasarą rangovai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai, laimėję Žemės ūkio rūmų statybos konkursą, pradėjo statybos darbus. Nors pastatas dar nebuvo baigtas, 1931 m. rugsėjo 1 d. į jį įsikėlė visi padaliniai ir įstaigos. Statyba visiškai baigta lapkričio mėnesį. Tarpas tarp Žemės ūkio rūmų ir šalia buvusio gyvenamojo namo tarnavo kaip vartai į Mažajame ąžuolyne ant Parodų kalno vykusias Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodas. Jos užimdavo ne tik Parodų aikštės teritoriją su paviljonais viršutinėje terasoje, bet ir šlaitus iki K. Donelaičio gatvėje buvusių privačių sklypų.
Priminsime, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai yra viena seniausių žemdirbių savivaldos organizacijų Europoje, įkurta dar 1926-aisiais.
Žemės ūkio rūmai veiklą pradėjo tuometinės Žemės ūkio ministerijos patalpose Kaune (Kęstučio g. 17), 1926 m., o į architekto K. Reisono suprojektuotą pastatą – Žemės ūkio rūmus įsikėlė 1931 m. rugsėjo 1 d.
Žemės ūkio rūmuose Karolis Reisonas dirbo Statybos skyrius vadovu, o gyveno Vytauto prospekte, jo paties suprojektuotame „Lietūkio” pastate (nuotrauka apačioje).
„Lietūkis“ buvo tipiška kooperatyvų sąjunga, kurioje galėjo dalyvauti tik juridiniai asmenys. Jos tikslas buvo derinti atskirų žemės ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, palaikyti tarp jų ir kitų kooperatyvų nuolatinius ryšius, įvairiais būdais kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. Nugalėjusi konkurentus – smulkesnius kooperatyvus, „Lietūkis“ tapo stipria kooperatine organizacija.
„Lietūkis“ pradėjo plataus masto prekybą trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais. „Lietūkis“ buvo didžiausias javų, dobilų, sėmenų ir ankštinių javų supirkėjas tarpukario Lietuvoje, stambiausias javų eksportuotojas: eksportavo linų pluoštą, sėmenis, pašarinių žolių sėklas. Taip pat rengė paskaitas ir kursus žemės ūkio tema, atliko bandymus su trąšomis. Steigė javų valymo punktus, organizavo pieno perdirbimo bendroves. Savo rankose turėjo didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, saldainių fabriką „Birutė” Šiauliuose.
Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o 1939 m. kapitalas siekė jau 10 603 000 litų.
Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami naftos produktai, žemės ūkio mašinos, 100 % visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85 % druskos, 50 % cemento, 25 % geležies. 75 % visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60 % viso įvežamo metalo buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo Vokietija, likusi dalis – iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Cementas daugiausia buvo importuojamas iš Vokietijos, Švedijos, Estijos.
***
Žaliakalnio organizacija „Pelėdų kava” kartu su „Gražinkime Kauną” gidais ketvirtadienio, balandžio 27 d. popietę kviečia į pasivaikščiojimą ir progą iš išorės bei iš vidaus pamatyti net du itin garsius architekto darbus Kaune „Architekto Karolio Reisono savaitė Kaune. Nuo Žemės ūkio rūmų iki Prisikėlimo bazilikos”.
DĖMESIO! EKSKURSIJOS DALYVIŲ PATOGUMUI, KAD VISI VISUR TILPTUME IR VISKĄ GIRDĖTUME, PRAŠOME VISŲ REGISTRUOTIS PER „PAYSERĄ“ SISTEMĄ UŽ 5 EUR MOKESTĮ. UŽ JĮ, TAIP PAT BUS PADENGTAS JŪSŲ PAKILIMO Į KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAZILIKOS STOGO TERASĄ LIFTU MOKESTIS.
„Paysera“ nuoroda: https://tickets.paysera.com/lt/event/architekto-karolio-reisono-savaite-kaune-nuo-zemes-ukio-rumu-iki-prisikelimo-bazilikos
Balandžio 27 d. 16 val. 30 min. pasivaikščiojimo dalyvius kviečiame rinktis prie Donelaičio g. 2, kur ir šiandien veikia svetingi Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai. Žemės ūkio rūmai – vienas iš debiutinių arch. K. Reisono projektų Kaune, praktiškai jis „pasistatė sau darbovietę“ – pradėjo eiti Rūmų Statybos vedėjo pareigas. Ekskursijos dalyviai susipažins su daugiau kaip 90 metų išlikusiomis modernizmo detalėmis, galės tikėtis iš vadovo kabineto pamatyti nepakartojamai atsiveriantį vaizdą į Vytauto prospektą.
Kildami į kalną Žemaičių gatve, praturtėsite žiniomis apie Karolio Reisono biografiją, jos asmenybę, gyvenimo darbus. Atskleisime, kur Žaliakalnio pašonėje galima rasti ir K. Reisono suprojektuotą privatų namą, kurį užsakė garsus Laikinosios sostinės advokatas Albertas Ošlapas.
Apie 17 val. pasieksime žymiausią architekto K.Reisono gyvenimo kūrinį – Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką. Jūsų laukia pasakojimas apie tai, kaip arch. Reisonas projektavo šį iškilų, iš visų Kauno pusių matomą modernizmo eros paminklą atgimstančiai Lietuvai.
Viduje šventovės pirmiausia išskirtinai nusileisime į dabar įrengtus šventovės rūsius, kur įrengtas kolumbariumas, išgirsite, kokios žymios asmenybės ten palaidotos. Šalia kolumbariumo – vieta būsimam muziejui, veikia parodų ir renginių salės.
Apžiūrėsime ir pagrindinę Bazilikos erdvę su didžiojo altoriaus horeljefu „Prisikėlęs Kristus“, kuriuo autorius – skulptorius Vytautas Kašuba (1915–1997). Pamatysime , kaip krikšto ceremonijoms skirtą Šv. Šeimos koplyčią puošia italų dailininko Guido Reni (1575–1642) šv. Juozapo su Kūdikėliu Jėzumi paveikslo padaryta XX a. kopija. Sužinosime, kur yra iš Palestinos Alyvų kalno atvežtas kertinis bažnyčios akmuo.
Pabaigoje pakilsime į pastato terasą, kur – ne tik įspūdingas Žaliakalnio ir viso Kauno panoraminis vaizdas, bet ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia žuvusiems už laisvę atminti. Ar žinojote, kad koplyčios altoriuje įmūryta švento Antano relikvija?
Renginių metu galite būti filmuojami ir(ar) fotografuojami.
Daugiau informacijos: 8 612 49866, peledukava@gmail.com