Projektai nederinti su miškininkais
Šiuo metu AM rengia visą pluoštą įstatymo pakeitimų, kurie turės įtakos žemės ir miško savininkams. Nors pripažįstama, kad jau esame pribrendę tobulinti senus įstatymus, vis dėlto, dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad AM ruošiami LR saugomų teritorijų, LR miškų įstatymo nauja redakcija ir LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimai yra nesubalansuoti, nemaža dalimi vienpusiai ir nukreipti tik į saugomų teritorijų plėtrą. Pasak LMSA vadovo, kol kas matomos tik ambicijos drausti, varžyti ir riboti ūkinę veiklą keliamos nepaskaičiavus kiek tai kainuos ir kaip paveiks Lietuvos ūkio raidą, konkurencingumą, o aplinkosaugos kaštus norima perkelti miškų ir žemės savininkams bei valstybinių miškų valdytojams neatsižvelgiant į miško ir žemės savininkų, žemdirbių, miškininkų, medienos pramonės atstovų bei mokslininkų nuomonę.
LMSA vadovas taip pat pažymi, kad šiam projektui nepritarė Miškų konsultacinė taryba. To nepadarė ir kitos pagrindinės miškų sektoriaus nacionalinės organizacijos ir žemdirbių savivalda. „Bet nežiūrint į nieką projektas „stumiamas“ tolyn. Todėl ne tik Vyriausybei, bet ir plačiajai visuomenei, reikėtų žinoti, kiek kainuos tos vienpusės „ambicijos“. Įvertinus AM pavaldžių institucijų paskutiniuosius skaičiavimus, kiek įvedami apribojimai ūkininkavimui miškuose per artimiausius 5 metus kainuos valstybei, ūkiui, savininkams, suma siekia beveik 0,5 mlrd. Eur! Jei laikytumėmės Konstitucijos, tai vien tik privačių miškų savininkams turėtų būti atlyginama maždaug 148,3 mln. Eur“, – tikina dr. A. Gaižutis, pridurdamas, kad didelės finansinės investicijos į saugomų teritorijų plėtrą šiandieną nėra numatytos Lietuvos biudžete.
„Žemės ir miško ūkio srityse, miško ūkio ypatingai, aplinkos tvarkymas ir naudojimasis ja yra paremtas 3 pagrindiniais naudojimo principais – teikiame ekonomines paslaugas, socialines ir ekologines. Visada būdavo tam tikras balansas, skirtingose teritorijose jis buvo nevienodas, bet buvo. Šiandien minėtų įstatymų pakeitimų projektų forma bandomas įteisinti naujas balansas, kurio ribų, skaitydami šiuos įstatymo projektus, mes nebematome“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo dr.R. Bakys. „Galime konstatuoti, kad minėtuose įstatymo projektuose nėra padaryta tinkama poveikio analizė tiek žemės ūkio, tiek miškų ūkio sektoriams. Nėra atlikta poveikio analizė. Galima tik spėti, kad poveikis gali būti didelis, netgi dramatiškas, tačiau į šiuos dalykus nėra atsižvelgiama“, – sakė dr. R.Bakys.
„Kiek plėsis aplinkosauginiai projektai, kur ir kokiu mastu bus ribojama ūkinė veikla miškuose, žemės ūkio sektoriuje, visų šių dalykų nėra. Prie to galima drąsiai pridėti, kad privačios nuosavybės teisė įstatymų projektuose atsiduria žemiau aplinkosauginių iniciatyvų, kas irgi yra nepriimtina“, – sakė Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr. R.Bakys.
Plėtra be aiškių ribų
LMŪR prezidentas dr. Remigijus Bakys primena, kad miškininkystė turi atliepti socialinę, ekonominę ir ekologinę kryptį, tačiau šiandien matoma aiškių ribų neturinti plėtra į ekologinę pusę. Pasak jo, miškininkams kyla pagrįstas nerimas dėl to, ar Lietuvoje miškų ūkis dar turės teisę egzistuoti. Preliminariais miškininkų skaičiavimais, dėl saugomų teritorijų plėtros Lietuva netektų maždaug 8-9 mln. kub. metrų medienos.
„Ekologija ir aplinkosauga tikrai nėra blogai. Negerai tai, kad nėra jokių ribų jos plėtrai. Net apytikriais skaičiavimais, tokios šio įstatymo redakcijos miško ūkio sektoriui gali turėti dramatiškų padarinių. Mes reikalaujame AM į tai atsižvelgti ir parengti kokybišką minėtų įstatymų kaštų ir naudos analizę. AM siūlo variantą, kuomet saugomos teritorijos neišvengiamai atsiras ten, kur bus ką saugoti. Tai lėtinė saugomų teritorijų plėtra, be aiškiai apibrėžtų tokio proceso ribų. Miško ir žemės ūkis reikalauja subalansuotos miško ir žemės naudojimo politikos ir aiškiau apibrėžto miško naudojimo balanso. Dabartinis variantas nepriimtinas. Be to, Privačios nuosavybės teisės viršenybė virš žinybinio ar privataus lygmens aplinkosaugos iniciatyvų. Šiandienos Saugomų teritorijų įstatymas numato aplinkosauginių iniciatyvų viršenybę, o to negali būti, nes privačios nuosavybės neliečiamybė numatyta Konstitucijoje“, – kalbėjo dr. R. Bakys.
Tobulinti minėtus įstatymus būtina, tačiau svarbu išspręsti tris esminius klausimus: privačios nuosavybės viršenybės, atlikti poveikio ekonomikai vertinimą ir numatyti kompensavimo modelį. Plėtojant aplinkosaugą privalu rasti civilizuotą būdą, kaip plėtoti dialogą tarp privačių miškų ir žemės savininkų bei aplinkosauginių iniciatyvų, nes prievartinis ir nepagrįstas ūkinės veiklos ribojimas ar net uždraudimas yra nepriimtinas. Tiek ŽŪR, tiek LMSA ir LMŪR nusiteikę toliau tęsti dialogą tiek su AM, tiek su Vyriausybe.
***
Priminsime, kad 2023 m. gegužės 29 d., Vyriausybėje su premjerės Ingridos Šimonytės patarėjais Daliumi Krinicku ir Vaidu Talačka susitiko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis ir Miškų ūkio rūmų (LMŪR) prezidentas dr. Remigijus Bakys bei kiti žemdirbių ir miškininkų savivaldos nariai. Jie ne tik išsakė pastabas dėl rengiamo įstatymo projekto paketo, bet ir pabrėžė, kad svarbu įvertinti ne tik ekologinius, bet ir socialinius bei ekonominius vertinimus, numatyti kompensacijas miško ir žemės savininkams. Minėtų organizacijų lyderiai išreiškė kategorišką nepritarimą Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektams.
Pagrindinė nepritarimo priežastis – neįvertintas šių teisės aktų pakeitimo projektų poveikis miško ir žemės ūkiui bei prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai požiūris į privačią nuosavybę.
Organizacijos rašytiniu pareiškimus kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę. Pareiškimas pridedamas
