Pieno ūkio viešnia – maisto tinklaraštininkė iš Japonijos

Jau nuo seno Lietuva pasaulyje garsėja skaniais ir kokybiškais pieno produktais. Paraugti šviežių pieno gaminių, susipažinti su pieno ūkio rutina neseniai į Lietuvą atvyko garsi Japonijos maisto tinklaraštininkė Sasaki Keiko. Ją šiltai priėmė Kauno rajono pieno ūkio šeimininkė – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, Žemės ūkio rūmų tarybos narė Regina Galminaitė Bernatonienė.

Norėjo pamatyti ūkį

Žinia apie mūsų kulinarinį paveldą, kokybiškus pieno gaminius pasiekia pačius atokiausius kraštus, todėl nenuostabu, kad maisto tinklaraštininkė iš Japonijos S. Keiko atvykusi į Lietuvą turėjo konkretų tikslą – pamatyti pieno ūkį, degustuoti kaimiškus pieno gaminius. Ją priėmusi ūkininkė iš Babtų R. Galminaitė Bernatonienė pasakoja, kad praėjusiais metais S. Keiko kartu su vyru estu keliavo po Skandinaviją ir Baltijos šalis su tikslu parašyti knygą apie aplankytų šalių nacionalinę virtuvę. Visi pernai patirti įspūdžiai jau nugulė knygoje „Iš Baltijos virtuvės“. Knygoje ji sudėjo tuos receptus, kuriuos japonai galėtų pasigaminti namuose, autorei buvo svarbu, kad ingredientai būtų prienami Japonijos rinkoje. Tačiau Baltijos ir Skandinavijos regionas ją taip sužavėjo, kad japonė čia lankosi ir šiemet. „Į ūkį atvykusi S. Keiko pastebėjo, kad Baltijos šalyse nemažą dalį mūsų mitybos raciono sudaro pieno produktai. Tačiau jai rūpėjo ne tik jų paragauti, bet ir pamatyti pieno ūkio rutiną: kaip gaminamas pienas, kaip ūkyje skirstomi darbai“, – įspūdžiais po susitikimo su knygos autore dalijasi R. Galminaite Bernatonienė.

Labiausiai nustebino grietinė su cukrumi

Viešnia iš Japonijos susipažino ūkio kasdienybe: kada ir kaip melžiamos karvės, kuo jos šeriamos, kaip ruošiamasi šienapjūtei, kaip atrodo galvijams skirti pašarai. Ji netgi keldavosi ankstų rytą, kad galėtų iš arti pamatyti kaip melžiamos viena po kitos šimtas karvių, ragavo šviežio pieno.

Ilgai buvo galvota kuo gi pavaišinti viešnią. Tačiau pasirinkti paprasti, tačiau itin gardūs lietuviški varškėčiai su grietine ir cukrumi. Būtent šis paprastas saldžiarūgštis padažas sužavėjo S. Keiko, ji sakė jokioje kitoje šalyje nieko panašaus neragavusi. „Varškėčiai buvo gaminti iš ūkyje padarytos varškės, taip pat ant stalo padėjome šviežių uogų iš sodo. Tai kas mus kasdieniška ir įprasta, užsieniečiams yra savotiška egzotika. Tai buvo iš tiesų šiltas ir jaukus susitikimas be jokios pompastikos. Jeigu S. Keiko spės, ji mus aplankys dar ir rugpjūtį“, – užsimezgusia draugyste džiaugiasi ūkininkė.

S. Keiko iš Kauno rajono patraukė link Žemaitijos. Lankydama skirtinguose Lietuvos regionuose, kaimuose ir mažuose miesteliuose autorė susipažįsta su Lietuva ir supažindina japonus.