Šiais metais žemės įsigijimo įstatymas ne vieną kartą buvo tiek ūkininkų, tiek ir politikų dėmesio centre. Ūkininkai jau kuris laikas pastebi, kad galiojantis įstatymas pilnas spragų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus didesnius nei 500 ha. Nors tai kurį laiką buvo tarsi vieša paslaptis, regis, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) drauge su Aplinkos ministerija (AM) pagaliau išgirdo žemdirbių savivaldos organizacijas. Išanalizavę susidariusią situaciją jie imasi lopyti paliktas įstatyme skyles.
Neleisti perteklinio ūkių stambėjimo
Šių metų rugpjūtį Žemės ūkio rūmų organizacijų nariai Lietuvos valdininkams pateikė rezoliuciją „Dėl nacionalinės žemės ūkio politikos ir Lietuvos strateginio plano”. Joje buvo akcentuojama žemės įstatymo spraga, kuria pasinaudoję žemvaldžiai neribotai įsigyja žemes. Praėjus keliems mėnesiams, regis, ūkininkų kreipimasis buvo išgirstas ir žemdirbių atstovai lapkričio 10 d. buvo pakviesti į AM diskutuoti ir ieškoti išeičių kaip užkardyti įstatymus apeinančius asmenis.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė susitikime su socialiniais partneriais, ŽŪM, pristatė Europos šalių praktiką ir teisinę bazę, susijusią su žemės ūkio žemės įsigijimu. Taip pat supažindino su Valstybės saugumo departamento (VSD) AM prašymu pateiktu įvertinimu dėl galiojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo nacionalinio saugumo požiūriu.
„VSD atsakyme konkrečių grėsmių, susijusių su ūkių stambėjimu, nenurodė. Peržiūrėjome 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, jame taip pat nebuvo įvardytų tiesioginių teisinio reguliavimo žemės valdymo ir naudojimo srityje ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąsajų. Tačiau akcentuojami susiję globalūs iššūkiai dėl maisto. Už tai atsakinga ŽŪM, formuojanti žemės ūkio politiką, vertindama esantį teisinį reguliavimą ji turi įvertinti ir nacionalinio saugumo elementą“, – pažymėjo M. Juodvalkė.
ŽŪM viceministras Donatas Dudutis pateikė pirminius siūlymus, kaip spręsti kylančius žemės ūkio paskirties žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja klausimus. Siūloma keisti Civilinį Kodeksą ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Patikslinus minėtų įstatymų nuostatas būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama sudarant juridinio asmens akcijų perleidimo sandorį, kai parduodama mažiau nei 25 proc. juridinio asmens akcijų.
Susitikime taip pat buvo siūloma panaikinti galimybę įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei leidžiama šiuo metu, sudarant mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, taip pat įteisinti tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius. Būtų panaikinta galimybė įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties plotą nei leidžiama, įsteigiant kelis juridinius asmenis, taip eliminuojant įsteigtų juridinių asmenų grandinėlės principą.
„Pagrindinės dvi kryptys – palaikyti ir stiprinti šeimos ūkius ir neleisti perteklinio ūkių stambėjimo. Siūlome sprendimus, kurie užkardytų žemės oligarchizaciją, užtikrintų šeimos ūkių tęstinumą, panaikintų trikdžius, su kuriais jie susiduria“, – teigė žemės ūkio viceministras. AM viceministrė kalbėjo, kad ji palaikys ŽŪM siūlomą kryptį.
30 susijusių asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko dr. Arūno Svitojaus, iki šiol žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys randa spragų, kurios padeda nesunkiai apeiti žemės įsigijimo įstatymą. Pasak jo, apie 400 įmonių valdo apie 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės Lietuvoje. „Galima sakyti, kad 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės, – potencialią grėsmę įžvelgia dr. A. Svitojus. – Be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mūsų žemės ūkio pagrindas, todėl turėtume didelį dėmesį kreipti jų ekonominiam saugumui, privalome užtikrinti, kad skirstoma parama juos pasiektų, o nebūtų nukreipiama daugiausia į stambių žemvaldžių rankas.“
Dr. A. Svitojus įsitikinęs, kad taisyti įstatymą reikėtų nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, kai akcininkas turintis ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, jam nesumuojamas bendras hektarų kiekis. ŽŪR pirmininkas atkakliai siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos. „Tiesą pasakius kelia nerimą tai, kad nei ŽŪM, nei AM neturi duomenų kas tiksliai valdo žemes. Kitaip sakant, jei valdai iki 25 proc. akcijų paketą keliose skirtingose įmonėse, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą“, – neabejoja jis.
Orientuotis į didesnę pridėtinę vertę
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad būtina tęsti pradėtą diskusiją, nes įstatymas turi užtikrinti, kad žemės ribojimas veiktų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Jo teigimu, jei toliau leisime stambiems žemvaldžiams apeiti įstatymą, iš ūkių trauksis vis daugiau smulkių ir vidutinių ūkių, kurie tiesiog pralaimės konkurencinėje kovoje. Maža to, dabar galiojanti žemės įsigijimo tvarka neskatina ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse kurti didesnę pridėtinę vertę, nes sudarytos palankios sąlygos plėstis augalininkystei, kuri didžiąja dalimi orientuojasi į žaliavos gamybą.
„Ilgą laiką Lietuvoje apsimokėjo turėti daug hektarų, nes būtent už juos yra mokama išmoka. Kas dėl to nutiko? Ūkiai tapo suinteresuoti būti dideliais ir susižerti išmokas, nebegaminame produkcijos. Stambūs ūkiai neturėtų nerimauti dėl pokyčių koreguojant žemės įsigijimo įstatymą. Jie turėtų susirūpinti kaip efektyviau išnaudoti turimus plotus, kad iš vieno hektaro būtų gaunama didesnė pridėtinė vertė. Kaip žinia, šiuo klausimu visoje ES mes stipriai atsiliekame. Priminsiu, kad Nyderlanduose iš vieno hektaro vidutiniškai gaunama 13 tūkst. eurų, o mes vos daugiau nei tūkstantį eurų“, – įsitikinęs ŽŪR vicepirmininkas.
Įstatymo projektą tobulina
Parlamentaras, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma dar rugsėjį kalbėjo, kad būtina pažaboti stambių žemvaldžių apetitą. Tuo tikslu jis rengia įstatymo projektą, kuriuo ir turėtų būti uždėtas apynasris. Jis planavo įvesti sąvokas, kaip „tiesiogiai valdoma žemė“, kai žemė turima nuosavybės teise, ir „netiesiogiai valdoma žemė“, kai žmogus turi akcijų arba yra juridinio asmens dalininkas. Pasak Seimo nario, jei žemės ūkio bendrovė turi 100 ha, o jos akcininkas turi 20 proc. akcijų, tuomet jam būtų priskiriama 20 ha žemės. Taip būtų sumuojamos visos žemės, kad jos neviršytų 500 ha ribos. Jis patikino, kad tiems, kas jau sukaupė žemės daugiau nei maksimali riba, niekas iš jų žemės nenusavintų ar nereikalaus jos parduoti.
Po susitikimo su AM ir ŽŪM, jis patikino, kad jo rengiamas įstatymo projektas dar nepasirengęs išvysti dienos šviesą. „Įstatymo projektas parengtas, tačiau jis nėra tokios kokybės, kad jį galėčiau registruoti. Aiškinuosi ką galime padaryti, kad būtų ištaisytos spragos taikant šiuo metu galiojantį įstatymą. Nesinorėtų paskubomis parengti, o paskui konstatuoti, kad įstatymas neveikia taip, kaip buvo tikėtasi“, – toliau konsultuotis su žemės ūkio atstovais nusiteikęs J. Razma.
V.Buivydas tikisi, kad pakeisti žemės įsigijimo įstatymą pavyks dar šioje Seimo kadencijoje. Tolimesnė diskusija dėl įstatymo pakeitimų Aplinkos ministerijoje numatoma gruodžio 1 d. Susitikime toliau diskutuos socialiniai partneriai, politikai.