Gruodžio 22 d. vyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdis, kuriame lankėsi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortunatas Dirginčius bei naujoji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorė Audronė Mikalauskienė ir vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. Pristatyti pokyčiai, kurie laukia žemdirbių, o asociacijų atstovai turėjo galimybę užduoti rūpimus klausimus.
Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimas jau pakeliui
Prieš pat šventes, praėjusį penktadienį į ŽŪR rinkosi nariai iš visos Lietuvos susitikti ir kelti jų atstovaujamiems sektoriams aktualius klausimus. ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus džiaugėsi, kad net ir įtemptu šventiniu laiku žemdirbių savivaldos nariai išliko aktyvūs ir įsitraukė į diskusiją.
Daug diskutuota ir apie pokyčius, kurie dar tik laukia mūsų žemdirbių ir žemės savininkų. Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis pristatė Gamtos atkūrimo įstatymą ir kitas iniciatyvos kylančias ES. Nors mūsų valdžios institucijos kol kas daug nekalba apie ES bioįvairovės strategiją, kuri yra ES Žaliojo susitarimo pagrindas, ES institucijoje verda karštos diskusijos. Pasak LMSA vadovo, jau kuris laikas ES siekia būti lyderė sprendžiant pasaulinę bioįvairovės krizę pasauliniame kontekste. „ES bioįvairovės strategijoje yra du pagrindiniai tikslai – apsaugoti ir atkurti gamtą. Tikslas siejamas su Natura 2000 – apsaugoti 30 proc. ES žemės ir jūros teritorijų, o iš jų 10 proc. teritorijų padaryti griežtai saugomų. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, iki šių metų pabaigos turėjo pateikti savo įsipareigojimus kaip mes įgyvendinsime biologinės įvairovės strategiją. Mums labai aktualu sekti kokia apimtimi saugosime teritorijas ir kokią įtaką tai turės mums. Kol kas iš Aplinkos ministerijos konkrečių naujienų negirdėjau“, – ragino būti budriais ir sekti situaciją dr. A. Gaižutis pabrėžęs, kad Suomijoje taip aštriai buvo diskutuojama dėl šių klausimų, kad politiniai daugumai vos pavyko išlaikyti Vyriausybę.
Kalbėdamas apie Gamtos atkūrimo įstatymą LMSA vadovas atkreipė dėmesį, kad šalys narės iki 2030 m. turi skirti prioritetą buveinėms, kurios yra Natura 2000 tinkle, o jų būklė neturėtų pablogėti. Ilgai derintas gamtos atkūrimo įstatymas buvo tobulinamas, tačiau, pasak A. Gaižučio, šiandieną jis skiriasi nuo pirminio pasiūlymo. Neabejojama, kad jo įgyvendinimas tikrai kels daug iššūkių. „Aštrūs dantys iš šio reglamento dar tikrai neišimti”, – pripažino jis pabrėždamas, kad minėtame įstatyme neliko reikalavimo palikti 10 proc. neliečiamų žemės ūkio plotų, o pelkių, durpžemiuose atkūrimas yra laisvanoriškas ūkininkams ir žemės savininkams.
Savo ruožtu Europos Komisijai teko prievolė, per 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, įvertinti ES lygmeniu turimus finansinius išteklius, įgyvendinimui būtiną finansavimo poreikį ir finansavimo spragas. Jei bus būtina, Komisijai teks įtraukti pasiūlymus dėl tinkamo finansavimo nedarant poveikio kitai daugiametei finansavimo programai (2028–2034 m.).
Miškų alinimo vengimo įstatymas – kas tai?
Dr. A. Gaižutis taip pat ŽŪR narius supažindino su dar vienu svarbiu dokumentu, kuris įsigaliojo jau šiemet – ES numiškinimo ir miškų alinimo vengimo įstatymas (EUDR). Anot LMSA vadovo, šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 29 d. ir bus taikomas nuo 2024 m. gruodžio 30 d. Reglamentas reikalauja, kad operatoriai, kurie gamina arba importuoja į ES produktus, turėtų laikytis tam tikrų taisyklių, kad būtų užtikrinta, jog produktai, kuriuos jie gamina arba importuoja, nebuvo pagaminti plotuose iš sunaikintų ar alinamų miškų.
Jo teigimu, šis privalomas teisės aktas – EUDR – nustatantis ES taisykles, užtikrinančias, kad ES piliečių vartojami produktai neprisidėtų prie miškų naikinimo ar nykimo visame pasaulyje, įpareigoja įmones, kurios ES rinkai teikia kavos, kakavos, jautienos, medienos, alyvpalmių aliejaus, gumos ar sojos biržos prekes ir iš jų pagamintus produktus, įgyvendinti deramo patikrinimo sistemą apimančią visą tiekimo grandinę. Deramo patikrinimo sistema turi užtikrinti, kad rinkai nebūtų patiekiami ar eksportuojami produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu, ir pagaminti laikantis atitinkamų šalies teisės aktų, reguliuojančių gamybą.
Siekia atsinaujinti
Į diskusijas su ŽŪR nariais įsitraukė ir NMA bei VMVT naujai paskirti vadovai. Audronė Mikalauskienė, nuolatinė VMVT vadovė nuo spalio 27 d. Ji neslėpė, kad Tarnyba siekia atsinaujinti, o pagrindinė užduotis – įgyvendinti numatytus struktūrinius pokyčius, kuriuos dar šią vasarą patvirtino Vyriausybė. Šiais pakeitimais planuojama atskirti tokias VMVT funkcijas, kaip: licencijų išdavimas, rizikos vertinimas, kontrolės planavimas, kontrolės vykdymas bei sankcijų skyrimas. Pagrindinis reformos tikslas – skaidrios, nepakančios korupcijai ir efektyvios struktūros sukūrimas, atskiriant kontrolės ir paslaugų funkcijas. „Visi šie struktūriniai pokyčiai nepalies darbuotojų, etatų mažinti neplanuojame“, – pažymėjo A. Mikalauskienė.
Atsisako dalies funkcijų
Ji taip pat supažindino, kad Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo 2024 02 16 d. Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) būtų paskirta kompetentinga institucija ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, turėtų teisę išduoti leidimus teikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugas bei atlikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugų teikėjų priežiūrą.
Sprendimas ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje funkcijas iš jas vykdančios VMVT perduoti Žemės ūkio agentūrai priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus tyrimus dėl galimų sisteminių ilgalaikių korupcinių veikų VMVT, taip pat dėl Valstybės kontrolės atlikto VMVT veiklos audito. Valstybės kontrolės audito rezultatai parodė, kad VMVT inspektorių darbo krūvis yra netolygus ir kai kurių yra per didelis. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių ne iki galo įgyvendinti 2020–2021 m. VMVT kontrolės planai. Funkcijų perdavimo klausimu taip pat vyko konsultacijos su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovais bei VMVT kolegijos nariais.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas VMVT vadovės teiravosi, kodėl veislininkystės priežiūros pavaldumas priklausys nuo ŽŪM: „Veislininkyste užsiima ūkininkai, su gyvulininkyste susijusios asociacijos, tačiau sprendimai atiduoti ŽŪM su mumis nesitarus. Kodėl mums nebuvo pristatyti šie svarbūs pakeitimai? Veislininkystė mums labai svarbi tiek kokybiniu, tiek ekonominiu požiūriu.“
A. Mikalauskienė pripažino, kad šį klausimą turėtų atsakyti ŽŪM, o VMVT iš esmės siekia peržiūrėti savo funkcijas ir dalį jų deleguoti kitoms institucijoms, mat VMVT priskirta per daug funkcijų. Ji taip pat svarsto dalį funkcijų perleisti privačiam verslui ir kai kurios atsakomybės turėtų grįžti į privačių veterinarijos gydytojų rankas.
Kausis dėl kailinių žvėrelių verslo išlikimo
Dr. Česlovas Tallat – Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas, priminė ir jų sektoriui itin skausmingą klausimą – Seimo sprendimą jų verslą drausti. Jis tikino, kad jų verslas pastaraisiais metais sulaukia ypatingo dėmesio iš visuomenininkų, tačiau VMVT vizitai fermose rodo, kad šiurkštūs pažeidimai ūkiuose nefiksuojami. „Seime įstatymas priimtas remiantis gyvūnų gerovės normomis, tačiau VMVT nuomonės niekas neklausė kokie yra patikrinimų rezultatai Lietuvos fermose. Jeigu byla pasieks Konstitucinį teismą, ar galime tikėtis, kad VMVT pateiks savo turimą informaciją apie kailinių žvėrelių fermas?“, – teiravosi dr. Č. Tallat – Kelpša. A. Mikalauskienė patikino, kad esant reikalui VMVT specialistai dalyvautų posėdžiuose ir pasidalintų savo surinkta medžiaga.
Sieks dirbti efektyviau
Naujasis NMA direktorius Fortunatas Dirginčius taip pat kalbėjo apie pribrendusius pokyčius NMA, numatomi ir struktūriniai pokyčiai. „Sieksiu, kad vykdomi procesai būtų optimalūs, NMA pirmiausia būtų patarėja, o mūsų susitikimuose priimti susitarimai būtų užfiksuoti ir veiksmų planai vykdomi tinkamai ir laiku. Optimizuojame struktūrą tam, kad būtų galima prisidėti prie efektyvesnio darbo. Taip pat tobulinsime informacinius įrankius, kad būtų lengviau aplikuoti į paramą, teikti verslo planus. O kalbant apie kontrolės funkcijas, toliau tobulinsime technologijas, kad dirbtume greičiau ir kokybiškiau. Peržiūrime visus procesus tam, kad įsitikintume ar darbuotojai nedubliuoja vieni kitų funkcijų. Vien NMA turi apie 20 vidaus sistemų. Neseniai teko lankytis Lenkijoje, ten jų vietinė agentūra dirba su maždaug 110 vidaus sistemų. Žinoma, ten agentūra didesnė, žemės ūkis taip pat nepalyginamai didesnis nei Lietuvoje, bet mes vis tiek turime efektyvinti savo veiklą. Noriu pabrėžti, kad sieksime užtikrinti grįžtamąjį ryšį su visais žemdirbių savivaldos atstovais, įsiklausysime į jūsų teikiamus siūlymus. Nors dirbu dar tik pusantro mėnesio jau pavyko susitikti su nemaža dalimi ūkininkų ir jų atstovų“, – kalbėjo F. Dirginčius.
Diskusijoje su ŽŪR nariais dalyvavo NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus, NMA Žemės ūkio departamento direktorė Enrika Raibytė. Jie aktyviai atsakinėjo į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, LGVA ir kitų ŽŪR narių klausimus.
„Labai džiaugiuosi, kad konstruktyviai pavyko padiskutuoti su VMVT ir NMA naujaisiais vadovais ir jų komandos nariais. Neabejoju, kad ir kitąmet turėsime progų sutikti ir kelti ūkininkams aktualius klausimus“, – susitikimą reziumavo ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.
