EP patvirtino Gamtos atkūrimo įstatymą

Vasario 27 d. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas. Sprendimui pritarė 329 EP nariai, prieš balsavo 275, susilaikė 24. Įstatymą patvirtinus Europos Tarybai, jis bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje ir įsigalios po 20 dienų.

Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. buveinių Europoje yra prastos būklės, tad pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis, visose ES šalyse palaipsniui bus atkurtos nualintos ekosistemos, taip pat bus siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei užtikrintas didesnis aprūpinimo maistu saugumas.

ES šalys turės paruošti planus, kaip sieks ekosistemų gerinimo tikslų

Siekdamos bendrų ES tikslų, valstybės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 90 proc. buveinių: miškų, pievų bei šlapynių, upių, ežerų, koralų sąžalynų ir kitų teritorijų gerą būklę. Pagal EP poziciją ES šalys iki 2030 m. pirmenybę turėtų teikti „Natura 2000“ teritorijoms. ES valstybės turės užtikrinti, kad teritorijoms pasiekus gerą būklę, ji reikšmingai vėl nepablogėtų.

ES valstybės turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina siekti šių tikslų.

Siekdamos pagerinti biologinę įvairovę žemės ūkio sistemose, ES valstybės turės siekti gerinti du iš šių trijų rodiklių: pievų drugių indeksą, žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalį arba organinės anglies sankaupas pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose. Taip pat turi būti siekiama padidinti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksą, nes paukščiai yra geras bendros biologinės įvairovės būklės rodiklis.

Kadangi nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES valstybės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc. nusausintų durpynų (bent ketvirtadalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Iki 2040 m. turi būti atkurta 40 proc. nusausintų durpynų, o iki 2050 m. – 50 proc. (bent trečdalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas). Atkurti drėgnumą nebus privaloma ūkininkams ir privatiems žemės savininkams.

Gamtos atkūrimo įstatymu taip pat reikalaujama užtikrinti keleto miškų ekosistemų rodiklių didėjimo tendenciją ir pasodinti dar tris milijardus medžių. Be to, ES valstybės turės atkurti 25 tūkst. kilometrų upių laisvą tėkmę ir užtikrinti, kad nesumažėtų bendras nacionalinis grynasis miesto žaliosios erdvės ir miesto medžių lajų dangos plotas.

Kaip balsavo Lietuvos europarlamentarai ?

UŽ reglamentą balsavo: P.Auštrevičius, J.Olekas, V.Blinkevičiūtė, V.Uspaskich.

PRIEŠ reglamentą balsavo W.Tomaszewski

SUSILAIKĖ: A.Maldeikienė, B.Ropė, R.Juknevičienė, A.Kubilius.

NEDALYVAVO balsavimuose S.Jakeliūnas.

 

Gamtos atkūrimo įstatymą, kuriam pritarė 2024-02-27 Europos Parlamentas RASITE ČIA