Kuršų kaime, Telšių rajone, gyvenantis Aleksas Vargalis – netradicinio ūkio savininkas. Vyras savo valdose augina upėtakius.
Tinkamos žemės
Kiek daugiau nei prieš trejus metus Kuršų kaime žuvininkystės ūkį įkūręs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys A. Vargalis šiandien jau turi pastovų klientų ratą, kurie pažvejoti į jo sodybą užsuka tiek žiemą, tiek vasarą. Visi žvejoti mėgstantys žemaičiai jau seniai puikiai žino kelią į vyro ūkį. Tiesa, čia atvyksta žvejai ne tik iš šio regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Kaip sakė pats šeimininkas, žvejoti mėgsta tiek maži, tiek pagyvenę, tiek vyrai, tiek moterys.
Kadaise A. Vargalis bandė verstis tradicine žemdirbyste – augino kiaules, turėjo keletą karvių. Vis dėlto nedideli nuosavos žemės plotai privertė vyrą ieškoti pelningesnių ūkininkavimo sričių. Pats žvejyba besidomintis žemaitis sugalvojo pradėti veisti upėtakius. Iš pradžių šias žuvis vyras augino prie namų buvusiuose tvenkiniuose, o vėliau išsikasė nemažą kiekį baseinų.
„Tiesą pasakius dar ir dabar prie namų pievose ganosi dvylika mėsinių galvijų, tačiau jie tikrai nėra pagrindinis ūkio pajamų šaltinis. Likusios mano žemės nelabai kam tinkamos. Jos – drėgnos, pelkėtos, todėl ir nusprendžiau kasti tvenkinius bei baseinus ir verstis žuvininkyste“, – pasakojo A. Vargalis.
Kaip kasti tinkamus žvejybai vandens telkinius vyro mokyti tikrai nereikėjo. Jis daugybę metų prieš tai dirbo ekskavatoriaus vairuotoju, tad patirties turėjo sočiai.
Nelaiko konkurentais
Iki tol nieko bendro su žuvų veisimu neturėjęs A. Vargalis, pradėjęs auginti upėtakius susidūrė su daugybe problemų. Labiausiai vyrui stigo žinių. Anot jo, Lietuvoje šios nišinės žemdirbystės šakos atstovams kursų beveik niekas neorganizuoja, tad patiems žuvų veisėjams tenka sukti galvą, iš kur semtis patirties.
Kuršų kaime gyvenantis upėtakių ūkio savininkas pasakojo kurį laiką važinėjęs į Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyrių, kuriame ir gavo nemažai vertingos informacijos.
„Dabar jau atrodo pats viską žinau ir kitus galėčiau pamokyti, tačiau tuo metu buvo labai sunku išsiaiškinti, nuo ko viską reikia pradėti“, – prisipažino pašnekovas.
Vyras taip pat teigė nuolat palaikantis ryšį su Kaišiadorių, Gargždų bei kai kurių kitų Lietuvos vietovių žuvų veisėjais. Visi jie tarpusavyje dalinasi patirtimis, nevengia vienas kitam patarti, padėti tvarkytis su iškilusiais iššūkiais. Žuvų ūkių šeimininkai vieni kitų konkurentais nelaiko, todėl ir kokių nors paslapčių dažniausiai neturi.
Klientų netrūksta
A. Vargalio teigimu, veiklos upėtakių ūkyje netrūksta. Svarbiausia – užtikrinti žuvims švarų vandenį ir pakankamą deguonies kiekį jame. Ypač tai svarbu žiemos metu. Bekurdamas ūkį vyras naudojosi Europos Sąjungos parama, tačiau nemažą dalį investicijų teko įdėti iš asmeninių lėšų. Kol kas jis dar nesiryžo prognozuoti, kada viskas atsipirks, tačiau teigė, jog tam prireiks mažiausiai dar bent keleto metų.
„Klientų kiekiu skųstis tikrai negaliu, tačiau visada jų norėtųsi sulaukti daugiau. Žmonės dažniausiai nori pastovios žvejybos ir šviežios žuvies. Tai ir stengiamės užtikrinti. Visi, kurie pas mus atvyksta, nelieka be laimikio“, – šypsojosi pašnekovas.
Kuršų kaimo gyventojas teigė, jog sunku būtų suskaičiuoti jo ūkyje auginamus žuvų kiekius. Galima tik neabejoti, jog jie būtų matuojami dešimtimis, o gal net ir šimtais tonų. Vien mailiaus vyras pasakojo kasmet užauginantis po 20-30 tūkstančių vienetų.
Upėtakius A. Vargalis augina ne vienas. Kartu ūkyje dirba ir jo sūnus. Abu vyrai prisipažino vis dažniau pagalvojantys apie plėtrą. Jiedu planuoja dar keletą baseinų išsikasti ir juose upėtakių užveisti A. Vargalio sūnui priklausančioje sodyboje.
„Esu labai patenkintas gyvenimu kaime. Jeigu žmogus turi noro, jis savo gerovę gali susikurti bet kur. Svarbiausia – nevengti rodyti pastangų. Jei nori gyventi gerai, stengtis ir įdėti darbo reikės visur – tiek mieste, tiek kaime“, – teigė nedaugiažodžiaujantis žemaitis.
Vyras neabejojo, kad jo paties pastangos vieną dieną atsipirks ir pradės nešti pelną. Visą informaciją apie A. Vargalio prižiūrimą žuvininkystės ūkį galima surasti feisbuko paskyroje „Upėtakiai“ ⇒ https://www.facebook.com/upetakis1