Ilgai rengta Europos Komisijos kartų atsinaujinimo strategija turėtų būti paskelbta 2025 m. spalio 15 d. Dokumente daug dėmesio bus skiriama naujų ūkininkų ir jaunimo įtraukimui į žemės ūkį, akcentuojant keturis pagrindinius veiksnius: prieigą prie žemės, prieigą prie finansavimo, žinias ir inovacijas, kokybiškas paslaugas kaime.
Kodėl tai svarbu?
Europos Komisijos pristatyme pažymima, kad ūkių valdytojų amžius ES toliau didėja – nuo 56 metų 2010 m. iki 57 metų 2020 m. Tuo tarpu jaunų ūkininkų (iki 40 metų) dalis sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 28 % iki 12 %.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į mažą moterų ūkių valdytojų dalį (32 % 2020 m.) bei į kaimo vietovių svarbą, kurios sudaro 80 % ES teritorijos, 30 % gyventojų, 27 % darbo vietų ir 13 % BVP.
Į ką bus remiamasi?
Strategijoje bus plačiai naudojamos 2023–2027 m. BŽŪP priemonės, įskaitant: investicijas į infrastruktūrą ir paslaugas, bendruomeninį bendradarbiavimą, LEADER programas, kurioms skiriama bent 5 % kaimo plėtros biudžeto, iniciatyvą „Išmanieji kaimai“.
EK pozicija
2025 m. vasario 19 d. komisaras Hansen pabrėžė, kad „sąžiningumas ir nuspėjamumas yra būtini pritraukiant naują ūkininkų kartą“, taip pat būtina skatinti inovacijas ir naujus verslo modelius, pavyzdžiui, bioekonomiką. Pasak jo, svarbiausia šalinti pagrindines kliūtis – ribotą prieigą prie žemės, kapitalo ir įgūdžių.
Konsultacijos ir prioritetai
2025 m. birželio 16 d. – liepos 14 d. vyko kvietimas teikti pasiūlymus dėl strategijos. Sulaukta kiek daugiau nei 100 atsakymų. Šiuo metu taip pat atliekamas valstybių narių gerosios praktikos tyrimas.
Strategijos prioritetai aiškūs: skatinti verslumą ir konkurencingumą, užtikrinti pakankamas ir teisingas ūkininkų pajamas, sudaryti sąlygas, kad jaunimas galėtų įsitraukti į žemės ūkį ir matytų jį kaip patrauklią profesiją.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymi, kad kartų atsinaujinimas yra viena svarbiausių ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo plėtros sąlygų. Be jaunimo įsitraukimo ir tinkamų priemonių jam užtikrinti, žemės ūkio sektorius susidurs su dar didesniais iššūkiais konkurencingumui, inovacijoms ir regionų gyvybingumui. ŽŪR aktyviai stebi šios strategijos rengimą ir sieks, kad Lietuvos ūkininkų poreikiai būtų tinkamai atspindėti Europos lygmeniu.