Lapkričio 10 d. Vilniuje Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai susitiko su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) direktoriumi Oliveriu Sitaru.
Susitikime dalyvavo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas ir direktorius Sigitas Dimaitis, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Andžej Kulevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė ir ekspertė Zofija Cironkienė, Kanapių augintojų perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas. Pagrindinis pokalbio akcentas – Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities vizija 2028–2035 m. ir Lietuvos prioritetų įtraukimas į būsimą ES politikos formavimą.
Diskusija apie kryptį po 2027 metų
Šiuo metu galiojanti BŽŪP 2023–2027 yra pereinamojo laikotarpio politika, kurioje pirmą kartą taip ryškiai akcentuoti aplinkosaugos ir žaliojo kurso principai. Tačiau, kaip pažymėjo Oliveris Sitaras, artėjančiu laikotarpiu būtina didesnė pusiausvyra tarp ekologijos, ekonomikos ir socialinio teisingumo. „Europos žemės ūkis privalo išlikti konkurencingas ir tuo pačiu išsaugoti savo žmones – ūkininkus, kurie yra mūsų maisto saugumo pagrindas“, – kalbėjo O. Sitaras.
Jo teigimu, naujoji BŽŪP 2028–2035 turės būti „lankstesnė, realesnė ir labiau pritaikyta regioniniam kontekstui“, o sprendimai – grindžiami vietos poreikiais ir dialogu su socialiniais partneriais.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkams itin svarbios lygios konkurencinės sąlygos ES rinkoje. „Vienodos taisyklės visiems neturi reikšti vienodo poveikio. Mažesniems regionams būtina numatyti instrumentus, padedančius išsaugoti gyvybingą kaimą ir žmogaus vietą jame“, – sakė A. Baravykas.
Po susitikimo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad būsimoji BŽŪP turi tapti investicijų į žmogų ir žinias politika, o ne tik subsidijų sistema. „Reikia pereiti nuo išmokų prie investicijų į ūkininkų mokymus, technologijas, jaunųjų ūkininkų įtraukimą ir bendruomenių stiprinimą“, – teigė S. Dimaitis.
Aptartos pagrindinės BŽŪP 2028–2035 m. kryptys
Maisto saugumas ir strateginė autonomija.
ES turi išlaikyti gebėjimą pati apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais ir išvengti priklausomybės nuo importo.
Teisinga rinka ir ūkininko vieta grandinėje.
Siekiama sustiprinti ūkininkų derybinę galią ir sąžiningas supirkimo sąlygas.
Klimato politika ir realūs tvarumo standartai.
Tvarumo tikslai turi būti įgyvendinami skatinimo, o ne baudimo priemonėmis.
Inovacijos ir skaitmeninės technologijos.
Naujoji BŽŪP remsis žiniomis, preciziniu ūkininkavimu ir mokslo integracija į praktiką.
Kaimo gyvybingumas ir socialinis teisingumas.
Didesnis dėmesys bus skiriamas smulkiesiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams ir vietos veiklos grupėms