Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) 2025 metais nuosekliai tęsė vieną pagrindinių savo misijų – atstovauti žemdirbių, kaimo verslų ir kaimo bendruomenių interesams nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Metai išsiskyrė darbų apimtimi, temų įvairove ir aktyviu įsitraukimu į sprendimų priėmimo procesus – nuo teisėkūros iki inovacijų diegimo ūkiuose.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžia, kad organizacijos veiklos mastą geriausiai atskleidžia konkretūs skaičiai: „Vien statistika kalba pati už save: per metus išnagrinėjome apie 500 teisės aktų ir jų projektų, valdžios institucijoms pateikėme 84 raštus su daugiau kaip 260 pasiūlymų, suorganizavome per šimtą renginių regionuose. Tai rodo, kad Žemės ūkio rūmai yra gyva ir kasdien dirbanti sistema, jungianti ūkininkus, kaimo bendruomenes, kooperatyvus ir sprendimų priėmėjus.“
Valdymo organai – sprendimų priėmimo ašis
2025 metais įvyko ŽŪR suvažiavimas, taip pat surengta 10 Tarybos posėdžių. Juose buvo formuojama bendra ŽŪR pozicija svarbiausiais žemės ūkio, maisto ir kaimo politikos klausimais, aptariami nauji iššūkiai bei priimami sprendimai dėl interesų atstovavimo tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
Didžioji dalis siūlymų kilo iš aktyvių ŽŪR narių. Prie pozicijų formavimo prisidėjo visi ŽŪR nariai, o aktyviausi šiais metais buvo miško ir žemės savininkų, ekologinių ūkių, jaunųjų ūkininkų, daržovių, kiaulių, kanapių augintojų ir kitų sektorių asociacijos.
Pasak S. Dimaičio, „Mūsų užduotis – ne tik reaguoti į jau priimtus sprendimus, bet ir dalyvauti jiems dar tik gimstant. Todėl ŽŪR teikia konkrečius, skaičiais ir praktika pagrįstus pasiūlymus – nuo BŽŪP įgyvendinimo iki prekybos politikos ar aplinkosauginių reikalavimų koregavimo“.
Savivaldos stiprinimas regionuose: šimtai renginių ir tūkstančiai dalyvių
Vienas ryškiausių 2025 metų veiklos segmentų – darbas regionuose. Įgyvendinant Žemės ūkio ministerijos projektą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas per informavimą, įtraukimą ir atstovavimą“, buvo suorganizuotas 121 informacinis renginys, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. dalyvių.
Projektu siekiama stiprinti žemdirbių savivaldą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, telkti žemės ūkio veiklos subjektus ir kaimo gyventojus aktyviam dalyvavimui viešosios politikos formavime, skatinti tvarų ūkininkavimą, tolygią regionų plėtrą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą.
Šio darbo poreikį lemia nuolat besikeičiantis teisinis reguliavimas, klimato kaitos iššūkiai, rinkų svyravimai ir socialinio dialogo trūkumas regionuose. ŽŪR čia atlieka tarpininko vaidmenį – užtikrina informacijos sklaidą, dialogą su institucijomis ir grįžtamąjį ryšį tarp sprendimų priėmėjų ir kaimo žmonių.
Tarptautinis matomumas ir narystės
ŽŪR 2025 metais išlaikė aktyvų dalyvavimą tarptautinėse struktūrose. ŽŪR yra Copa ir Cogeca, Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF), ICAR, Europos žemės ūkio ir kaimo konsultantų forumo, Europos konsultavimo tinklo, ISCC, Lietuvos trišalės tarybos ir Lietuvos kaimo tinklo nariai.
Per metus ŽŪR lankėsi Lenkijos, Serbijos, ir Šiaurės Airijos delegacijos, o ŽŪR atstovai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Vengrijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse, kur buvo aptariama BŽŪP ateitis, pienininkystės perspektyvos, taikos ir žemės ūkio sąsajos.
„Narystė tarptautinėse organizacijose mums nėra formalumas. Tai galimybė dalyvauti Europos žemės ūkio politikos formavime ir parsivežti į Lietuvą naujausias žinias bei gerąją praktiką“, – akcentuoja S. Dimaitis.
Projektai, inovacijos ir konsultavimas
2025 metais ŽŪR įgyvendino plačią projektinę veiklą, tiesiogiai orientuotą į ūkininkų ir kaimo verslų poreikius. Tarp svarbiausių krypčių – žemdirbių savivaldos stiprinimas, konsultavimo paslaugos, profesinis mokymas, narystės tarptautinėse organizacijose užtikrinimas.
Ypatingas dėmesys skirtas parodomiesiems ir EIP projektams: dirvožemio tvarumui, anglies sekvestracijai, trumpųjų tiekimo grandinių plėtrai, bioaktyvių medžiagų taikymui ūkiuose, pieno ūkių poveikio aplinkai mažinimui. Taip pat vykdyti „Europos horizonto“ ir „Erasmus“ projektai.
Sertifikavimas ir nacionalinė maisto kokybė
Sertifikavimo skyrius 2025 metais sertifikavo daugiau kaip 30 ūkio subjektų augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, pieno ir kiaušinių gamybos srityse. Nuolat vykdomi auditai, plečiamos sertifikavimo sritys, stiprinamas institucinis profesionalumas.
Nuo 2023 metų ŽŪR yra viena iš įstaigų, turinčių teisę sertifikuoti nacionalinės maisto kokybės produktus (NKP). Šie produktai ženklinami „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“ ženklais ir atitinka aukštesnius nei įprasta kokybės reikalavimus devyniose produktų grupėse – nuo pieno ir mėsos iki bičių produktų ar giros.
Žmonės ir partnerystės – ilgalaikė stiprybė
ŽŪR veikla apima ne tik žemdirbius, bet ir kaimo bendruomenes, profesines mokyklas, kolegijas, universitetus, mokslo institucijas, savivaldą, verslą ir užsienio partnerius. Bendros iniciatyvos, forumai ir diskusijos leidžia kurti tvarius sprendimus ir skatinti inovacijas.
Apibendrindamas 2025 metus, S. Dimaitis teigia: „Rūmai šiandien – tai platus tinklas: nuo tarptautinių derybų stalų iki ūkininko lauko, nuo jauno artojo konkurso iki sudėtingų ES reglamentų analizės. Mūsų tikslas paprastas – kad žemdirbių balsas būtų girdimas ir gerbiamas, o kaimo žmogus jaustųsi ne paliktas, o turintis stiprų partnerį.“
Bendras darbas – bendras rezultatas
ŽŪR 2025 metų veiklos rezultatai nebūtų įmanomi be aktyvaus ir atsakingo visų Rūmų narių įsitraukimo. Asociacijų, organizacijų, ūkininkų ir kaimo bendruomenių teikiami siūlymai, pastabos ir praktinės įžvalgos tapo svarbiu pagrindu formuojant ŽŪR pozicijas ir ginant sektoriaus interesus.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžia bendrystės svarbą: „Nuoširdžiai dėkoju visiems Žemės ūkio rūmų nariams – asociacijoms, organizacijoms, ūkininkams ir kaimo bendruomenėms – už aktyvų dalyvavimą, konstruktyvias diskusijas ir pasitikėjimą. Tik veikdami drauge galime užtikrinti, kad žemdirbių ir kaimo žmonių interesai būtų tinkamai atstovaujami ir girdimi.“
Ypatinga padėka skiriama ir ŽŪR darbuotojams, kurių kasdienis, dažnai nematomas, tačiau profesionalus darbas sudaro organizacijos veiklos pagrindą. Teisėkūros analizė, projektų įgyvendinimas, renginių organizavimas, konsultavimas regionuose, tarptautinis bendradarbiavimas ir sertifikavimo veikla reikalauja aukštos kompetencijos, atsakomybės ir atsidavimo.
„Žemės ūkio rūmų komanda – tai žmonės, kurie kasdien dirba tam, kad sprendimai būtų pagrįsti, procesai – sklandūs, o pagalba žemdirbiams ir kaimo gyventojams – reali. Dėkoju darbuotojams už profesionalumą, atsakomybę ir gebėjimą dirbti sudėtingomis, nuolat kintančiomis sąlygomis“, – sako S. Dimaitis.
Ši partnerystė tarp narių, darbuotojų ir socialinių partnerių leidžia Žemės ūkio rūmams išlikti patikima, kompetentinga ir aktyvia organizacija, stiprinančia Lietuvos žemės ūkį, kaimą ir maisto sektorių tiek šiandien, tiek ateityje.