2026-ieji į Lietuvos žemės ūkio rūmų bendruomenę atėjo ne kaip eiliniai kalendoriniai metai. Tai metai, kai Žemės ūkio rūmai mini įkūrimo 100 – metį ir atkūrimo 35 – metį. Metai, kurie ne tik įprasmina nueitą kelią, bet ir kviečia visus iš naujo pažvelgti į tai, kas sudaro kaimo ir žemės ūkio stiprybę – žmones.
„Sveikinu visus ūkininkus, kaimo gyventojus, ŽŪR narius ir socialinius partnerius su 2026-aisiais metais. Linkiu ramybės, stabilumo, pagarbos žemdirbio darbui ir pasitikėjimo savo pasirinkimais. Tegul šie metai būna ne skubėjimo, o susitelkimo, brandos ir bendrystės metai. Didžiuojuosi ŽŪR nariais, socialiniais partneriais ir visais, kurie tiki kaimo ir žemės ūkio ateitimi, kurie renkasi pozityvą, dialogą ir atsakomybę. Didžiuojuosi, kad Lietuvoje yra daug darbščių, sąžiningų ūkininkų. Kaimas gyvuos tol, kol jame bus darbščių žmonių”, – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Prasmė, kuri gyva kaime
Lietuvos kaime gyvena labai daug stiprių, atsakingų ir darbščių žmonių – būtent į juos šiandien norime nukreipti savo žvilgsnį. Jie kasdien tyliai kuria tai, kas dažnai nepastebima, bet be ko neįmanoma nei valstybė, nei visuomenė: augina maistą, kuria bendruomenes, gražina kraštovaizdį, puoselėja vertybes ir tautiškumą.
Neatsitiktinai 2026 metų Žemės ūkio rūmų kalendorių puošia Molėtų rajono ūkininkų Vaidos ir Gedimino Jateikų šeima – kartu su sūneliu Adu ir dukryte Vėja. Tai pieno ūkį puoselėjanti šeima, tapusi gyvu ryšiu tarp praeities, dabarties ir ateities. Jų istorija liudija paprastą, bet esminę tiesą: kaimas išlieka gyvybingas tol, kol jame gyvena entuziastingi, darbštūs ir savo gimtajam kraštui neabejingi žmonės.
Pasakojimas apie sugrįžimą ir pasirinkimą
Vaidos Jateikės gyvenimo kelias – pažįstamas daugeliui. Užaugusi kaime, jaunystėje ji savo ateities su žemės ūkiu nesiejo. Studijavo slaugą Vilniuje, dirbo Airijoje, dalį laiko gyveno Jungtinėje Karalystėje. Tačiau gyvenimas svetur neatstojo namų.
„Pabuvojusi svetur supratau, kad esu didžiausia Lietuvos patriotė. Tik čia, savo gimtinėje, atradau pilnatvę ir ramybę“, – sako Vaida.
2012 metais Vaida ir Gediminas pradėjo ūkininkauti nuo 15 karvučių ir 20 hektarų žemės. Šiandien jų ūkis apima apie 100 hektarų, laikoma apie 60 melžiamų karvių. Tai ne tik darbas – tai gyvenimo būdas, reikalaujantis žinių, ištvermės ir nuolatinio tobulėjimo.
Žvilgsnis į ateitį – su pasitikėjimu
Žemės ūkio rūmai tiki, kad 2026-ieji – tai ne tik jubiliejiniai, bet ir atsakomybės metai. Metai, kai kaimo ir žemės ūkio ateitis turi būti kuriama dialogu, pagarba ir bendru darbu.
Su 2026-aisiais metais!
Tegul jie būna prasmingi, stabilūs ir stiprinantys tikėjimą Lietuvos kaimu – nes kol kaime bus darbščių žmonių, kaimas gyvuos.
