Copa-Cogeca: ūkininkams reikia aiškios krypties

Po sausio 7 d. vykusių derybų Copa‑Cogeca pripažįsta, kad Europos Komisija ir ES žemės ūkio ministrų taryba išgirdo ūkininkų problemas ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, ypač diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo po 2027 metų. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad siūlomos priemonės išlieka fragmentiškos ir nepakankamai orientuotos į realius ūkininkų poreikius.

Pasak Copa-Cogeca, Europos žemės ūkis šiuo metu patiria itin didelį spaudimą – nuo augančių gamybos kaštų ir klimato rizikų iki konkurencijos su trečiųjų šalių produkcija. Todėl simbolinių ar trumpalaikių sprendimų nepakanka.

Trys pagrindiniai reikalavimai ES institucijoms

Copa-Cogeca aiškiai įvardija tris kertinius reikalavimus, kuriuos, organizacijos teigimu, privalu užtikrinti Europos Sąjungos lygmeniu.

Pirmiausia – stipri ir gerai finansuojama BŽŪP po 2027 metų, kuri realiai padėtų ūkininkams augti, investuoti ir išlikti konkurencingiems globalioje rinkoje. Antra – sąžininga prekyba, užtikrinanti, kad į ES rinką patenkantys produktai atitiktų tuos pačius aukštus gamybos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus, kaip ir ES ūkininkų produkcija, bei apsaugotų pažeidžiamiausius sektorius. Trečia – aiškios ir paprastos taisyklės, leidžiančios ūkininkams lengviau planuoti savo veiklą, investicijas ir ilgalaikius sprendimus.

Diskusijos dėl BŽŪP biudžeto: žingsnis į priekį, bet klausimų lieka

Diskusijose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos Ursula von der Leyen pasiūlė sprendimą, kuris galėtų turėti apčiuopiamą poveikį sektoriui – numatyti, kad apie 45 mlrd. eurų žemės ūkiui būtų prieinami jau finansinio laikotarpio pradžioje, o ne jo viduryje. Tai, Komisijos vertinimu, leistų greičiau reaguoti į krizes ir suteiktų daugiau stabilumo ūkininkams bei kaimo bendruomenėms.

Europos Komisija pabrėžia, kad BŽŪP ir toliau išliks pagrindine priemone stabilizuoti ūkininkų pajamas, užtikrinti maisto saugumą ir palaikyti gyvybingas kaimo vietoves. 2028–2034 m. laikotarpiu žemės ūkiui planuojama skirti beveik 294 mlrd. eurų, taip pat numatyti papildomi instrumentai rinkų stabilizavimui, krizių valdymui bei pagalbai po stichinių nelaimių ar gyvūnų ligų protrūkių. Europos Parlamentas šiuos siūlymus vertina palankiai ir ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl ilgalaikio biudžeto.

Tarptautinė prekyba: didesnės rinkos ir didesnės rizikos

Vertindama tarptautinę prekybą, Copa-Cogeca atkreipia dėmesį, kad dabartinės pasienio kontrolės priemonės tik iš dalies apsaugo ES standartus, todėl jas būtina stiprinti. Organizacija ypač kritiškai vertina ES ir MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimą, manydama, kad jis gali susilpninti Europos ūkininkų konkurencingumą ir kelti riziką ilgalaikiam gamybos tvarumui.

Tuo tarpu ES institucijos pabrėžia ir galimas susitarimo ekonomines naudas. Sausio 17 dieną Asunsjone, Paragvajuje, ES ir MERCOSUR pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas atveria naujas galimybes Lietuvos gamintojams itin uždaroje Pietų Amerikos rinkoje, kur iki šiol buvo taikomi aukšti muitai. Europos Komisijos skaičiavimais, susitarimas panaikins 91 proc. Lietuvai taikomų muitų svarbiems pramonės sektoriams – nuo alkoholinių gėrimų ir šokolado iki chemijos, elektros įrangos, medicinos prietaisų ir sūrių. Tai leis Lietuvos verslui kasmet sutaupyti vidutiniškai 7,5 mln. eurų muito mokesčių.

Be to, susitarimas suteiks Lietuvos įmonėms lengvesnę prieigą prie MERCOSUR paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų bei užtikrins ES geografinių nuorodų apsaugą, kas svarbu didesnės pridėtinės vertės maisto ir gėrimų eksportui.

Aiškūs ir ilgalaikiai sprendimai – būtinybė, o ne pasirinkimas

Copa-Cogeca pabrėžia, kad ūkininkams reikia ne deklaracijų, o aiškių, laiku įgyvendinamų ir ilgalaikių sprendimų. Organizacijos teigimu, Europos žemės ūkio ateitis ir 450 mln. europiečių aprūpinimas maistu tiesiogiai priklauso nuo stipraus ir konkurencingo sektoriaus, galinčio veikti aiškiomis taisyklėmis ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Stiprus žemės ūkis, anot Copa-Cogeca, yra ne tik ekonomikos, bet ir Europos maisto saugumo, kaimo gyvybingumo bei bendros gerovės pagrindas.

Skip to content