Europos žemės ūkio sektorius šiandien veikia itin sudėtingomis sąlygomis. Ūkininkai susiduria ne tik su klimato iššūkiais, geopolitiniu nestabilumu ar augančiomis sąnaudomis, bet ir su sparčiai siaurėjančiu veiksmingų augalų apsaugos produktų pasirinkimu. Iš rinkos palaipsniui išimamos svarbios veikliosios medžiagos, o jų pakaitalai bei naujos technologijos į žemės ūkio praktiką ateina pernelyg lėtai.
Šiame kontekste Copa-Cogeca rengia pozicijos projektą dėl Maisto ir pašarų saugos supaprastinimo omnibus paketo, kuriuo siūlomi tiksliniai ES augalų apsaugos produktų reglamentų pakeitimai, įskaitant ir žemės ūkio dronų naudojimą.
Alternatyvos stringa, o spragos didėja
Nors biologinė kontrolė ir necheminės priemonės vertinamos kaip perspektyvi kryptis, jų realus taikymas ūkiuose kol kas ribotas. Leidimų išdavimo procedūros ilgos, veiksmingumas ne visada pakankamas, o ūkininkai dažnai paliekami be realių alternatyvų. Tradiciniai augalų apsaugos produktai (AAP) draudžiami kur kas greičiau, nei atsiranda patikimų pakaitalų.
Tai tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu iššūkiu – kyla grėsmė derliui, maisto saugai bei ūkių ekonominiam stabilumui visoje Europos Sąjungoje.
Dronai – technologija, kurią stabdo teisė
Net ir ten, kur sprendimai egzistuoja, juos riboja teisiniai barjerai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – žemės ūkio dronai. Jie galėtų reikšmingai sumažinti naudojamų AAP kiekius, užtikrinti tikslesnį purškimą ir mažesnį poveikį aplinkai. Tačiau šiuo metu nėra bendro ES lygmens sprendimo, leidžiančio jų naudojimą. Leidimai galioja tik kai kuriose valstybėse narėse, remiantis laikinosiomis išimtimis.
Komisijos pasiūlymas – žingsnis į priekį, bet nepakankamas
2025 m. gruodžio 16 d. Europos Komisija pristatė Maisto ir pašarų saugos supaprastinimo paketą. Juo siūloma supaprastinti abipusio pripažinimo procedūras, išplėsti leidimus mažo naudojimo atvejams, taikyti iki trejų metų pereinamuosius laikotarpius, ilgesniam laikui patvirtinti veikliąsias medžiagas ir aktyviau įtraukti Europos maisto saugos tarnybą. Taip pat pripažįstama, kad dronai ir purškimas iš oro gali tapti šiuolaikinio, tikslesnio ir tvaresnio žemės ūkio dalimi.
Tačiau siūlomi Reglamento 1107/2009 pakeitimai aiškiai suteikia prioritetą biologinės kontrolės produktams, nesukuriant lygių sąlygų svarbiems įprastiniams AAP.
Biokontrolė – svarbi, bet ne vienintelė išeitis
Biologinė kontrolė neabejotinai yra integruotos kenkėjų kontrolės (IPM) dalis, tačiau ji negali visiškai pakeisti tradicinių AAP. Jei prioritetas bus teikiamas tik naujiems ar biologiniams produktams, neužtikrinant būtinų įprastinių priemonių prieinamumo, gali kilti realus pavojus ES žemės ūkio gamybos tęstinumui.
Šiuo metu siūlomi patobulinimai – spartesnis autorizavimas, „tylaus pritarimo“ principas, supaprastintas abipusis pripažinimas, apskaitos lengvatos – faktiškai taikomi tik biokontrolės produktams. Tuo tarpu įprastiniai AAP, kurie daugeliu atvejų vis dar neturi veiksmingų alternatyvų, lieka nuošalyje.
Ko reikia, kad supaprastinimas būtų realus?
Copa-Cogeca pozicija aiški: biologinės kontrolės skatinimas turi vykti drauge su įprastinių AAP prieinamumo užtikrinimu. Tam būtini esminiai pakeitimai:
-
Automatinis abipusis pripažinimas visiems AAP visoje ES ir „tylaus pritarimo“ taikymas visiems produktams.
-
Viena ES vertinimo zona, apimanti visus komercinius AAP.
-
Aiškesnės biologinės kontrolės apibrėžtys, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo.
-
Pereinamosios nuostatos, kai esminiai produktai prarandami, o alternatyvų nėra.
-
Rizikos ir naudos analizė, vertinant ne tik pavojus, bet ir poveikį maisto tiekimui.
-
Ilgesni pardavimo ir naudojimo laikotarpiai, ypač smulkiems ūkiams.
-
Vienodos laikino leidimo taisyklės visiems produktams.
-
Mažesni administraciniai reikalavimai mažo naudojimo atvejais.
Dronams – aiški vieta ES teisėje
Atskiras, bet itin svarbus klausimas – žemės ūkio dronai. Reikalinga aiški ES masto jų apibrėžtis ir vieningas leidimas naudoti dronus žemės ūkyje, įskaitant AAP purškimą. Dabartinės išimtys ir reikalavimas teikti individualias paraiškas ne tik stabdo inovacijas, bet ir neleidžia pilnai išnaudoti technologijų, kurios galėtų prisidėti prie tikslesnio ir tvaresnio ūkininkavimo.
Supaprastinimas turi tarnauti maisto saugai
Supaprastinimas neturi tapti selektyvus. Jei ES siekia išlaikyti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkį, būtina užtikrinti, kad ūkininkai turėtų pilną, veiksmingą ir realiai pritaikomą priemonių rinkinį – nuo biologinės kontrolės iki įprastinių AAP ir modernių technologijų, tokių kaip dronai.
Tik tokiu atveju Maisto ir pašarų saugos supaprastinimas taps ne deklaracija, o realiu sprendimu Europos žemės ūkiui.