2026 m. vasario 12–13 d. Konstancine-Jeziornoje (Lenkijos Respublika) įvyko Višegrado grupės (V4+) šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Algis Baravykas.
Susitikime dalyvavo Nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos (Lenkija), Čekijos Respublikos žemės ūkio rūmų, Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmų, Vengrijos žemės ūkio rūmų bei Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos atstovai. Taip pat dalyvavo Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Stefan Krajewski.
Bendri iššūkiai – bendras balsas
Pagrindinis susitikimo tikslas – aptarti regiono žemės ūkio sektoriaus iššūkius ir suderinti bendras pozicijas dėl dabartinės bei būsimos Europos Sąjungos politikos.
Pasak dr. A. Svitojaus, šiandieninis geopolitinis ir ekonominis kontekstas reikalauja aiškios ir vieningos regiono laikysenos: „Šiandien matome, kad pavienės valstybės balsas Briuselyje silpsta, jei jis nėra paremtas regioniniu solidarumu. V4+ bendradarbiavimas leidžia mums kalbėti stipriau ir aiškiau apie maisto saugumo, ūkininkų pajamų ir sąžiningos konkurencijos klausimus.“
Rinkos nestabilumas ir „kainų žirklės“
Dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl 2026 m. pradžioje besitęsiančio rinkos nestabilumo. Žemos grūdų, rapsų ir pieno supirkimo kainos, auganti pasiūla iš trečiųjų šalių ir globalus konkurencinis spaudimas mažina ūkių pelningumą.
Dr. A. Svitojus pabrėžė, kad būtina grįžti prie esminės ES atsakomybės – užtikrinti stabilias veiklos sąlygas: „Negalime toleruoti situacijos, kai Europos ūkininkams keliami vis aukštesni standartai, tačiau jų produkcija konkuruoja su įvežtiniais produktais, pagamintais taikant gerokai žemesnius reikalavimus. Tai nėra sąžininga konkurencija.“
Kalbėdamas apie „kainų žirklių“ reiškinį, jis akcentavo: „Augančios sąnaudos ir mažėjančios pajamos ilgainiui naikina investicines galimybes. Jei ši tendencija nebus sustabdyta, regiono ūkių modernizacija taps neįmanoma.“
Taip pat aptarti klimato iššūkiai – 2025–2026 m. žiemos orų anomalijos, žieminių pasėlių pažeidimo rizika, žemas gruntinio vandens lygis ir dirvožemio drėgmės trūkumas.
BŽŪP po 2027 m.: aiškūs principai
V4+ šalys kartu su Lietuva ir Latvija išreiškė principinę poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities:
- BŽŪP biudžetas turi siekti ne mažiau kaip 500 mlrd. EUR.
- Politika negali būti „praskiedžiama“ integruojant ją į bendruosius struktūrinius fondus.
- Turi būti išsaugotas stiprus antrasis ramstis – kaimo plėtra.
- Parama turi būti suvokiama kaip atlygis už maisto gamybą ir maisto saugumo užtikrinimą.
- Būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir atsisakyti perteklinio sąlygiškumo.
ES prekybos politika: būtinas atsargumas
Susitikime kritiškai įvertintas ES rinkos atvėrimas produktams iš trečiųjų šalių, pagamintiems taikant žemesnius standartus. Dalyviai išreiškė nepritarimą ES ir „Mercosur“ susitarimui bei akcentavo būtinybę itin atsargiai vertinti derybas su Indija.
„Prekyba turi būti grindžiama abipusiškumu. Jei atveriame rinką, turime reikalauti tokių pačių standartų, kokių laikosi mūsų ūkininkai“, – teigė dr. A. Svitojus.
Stipresnis bendradarbiavimas Europoje
V4+ atstovai pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo svarbą COPA-COGECA struktūrose, siekiant koordinuotai ginti regiono ūkininkų interesus ES institucijose.
Dr. A. Svitojus apibendrino: „Tik veikdami drauge galime užtikrinti, kad milijonų mūsų regiono ūkininkų balsas būtų girdimas ir atspindėtas galutiniuose Europos sprendimuose.“
