Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos nariai Algis Baravykas, dr. Arūnas Svitojus ir direktorius Sigitas Dimaitis lankėsi Moldova Strășeni rajone esančiame Sireți miestelyje. Vizito metu delegacija susipažino su vietos savivaldos veikla, žemės ūkio plėtra ir bendruomenės iniciatyvomis.
Svečius savivaldybėje pasitiko vicemerė Ana Gherciu, kuri pristatė miestelio raidą, ekonominę situaciją ir svarbiausius vystymo projektus. Ji pasakojo, kad Sireți yra vienas aktyvesnių Strășeni rajono kaimų, kuriame gyvena beveik šeši tūkstančiai gyventojų. Netoli esantis Chișinău suteikia papildomų galimybių verslui ir žemės ūkiui, todėl vietovė pasižymi gana dinamiška ekonomine veikla.
Žemės ūkis – svarbiausia vietos ekonomikos šaka
Pasak vicemerės, Sireți apylinkėse žemės ūkis išlieka pagrindine ekonomikos šaka. Vietos ūkininkai daugiausia augina vaisius – persikus, obuolius, slyvas, vyšnias, trešnes, taip pat graikinius riešutus. Dalis produkcijos eksportuojama, o dalis perdirbama vietoje, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę. Savivaldybė aktyviai skatina ūkininkų bendradarbiavimą, inovacijas bei projektus, padedančius modernizuoti žemės ūkį.
ŽŪR atstovai susipažino su savivaldybėje vykdomais projektais – nuo infrastruktūros gerinimo ir aplinkosauginių iniciatyvų iki sprendimų, padedančių ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos. Sireți apylinkėse įrengtas nedidelis meteorologinių stebėjimo stotelių tinklas, leidžiantis ūkininkams gauti tikslesnius duomenis apie orų sąlygas ir geriau planuoti darbus laukuose.
Bendruomenės iniciatyvos ir tradicijos
Vizito metu ŽŪR atstovai apžiūrėjo kaimo savanorių gaisrinę. Joje budi vietos savanoriai, kurie prireikus padeda gesinti apylinkėse kartais įsiplieskiančius gaisrus ir talkina profesionalioms tarnyboms. Tai dar vienas pavyzdys, kaip vietos bendruomenė prisideda prie savo krašto saugumo ir gerovės.

ŽŪR atstovai apsilankė ir vietos kooperatyve, kuriame vyksta vaisių bei riešutų perdirbimas. Tuo metu ceche buvo apdorojamos slyvos ir graikiniai riešutai, gaminami įvairūs saldumynai. Svečiai galėjo stebėti įdomų tradicinį procesą – slyvos specialiai paruošiamos, pašalinami jų kauliukai, o vietoje jų įdedami graikiniai riešutai. Taip sukuriamas savitas regioninis saldumynas, vertinamas dėl savo skonio ir natūralumo.

Delegacijos nariai taip pat lankėsi įmonėje, kur ruošiami vynuogių ūgliai prekybai. Čia kasmet paruošiama apie tris milijonus vynmedžių ūglių, skirtų tiek valgomosioms vynuogėms auginti, tiek vyno gamybai. Darbas reikalauja daug kruopštumo ir rankų darbo – darbuotojai atrenka pagrindinių vynmedžių veislių ūglius bei įvairius poskiepius, kurie leidžia išgauti skirtingas vynuogių savybes ir skonius.
Tikėjimas ir bendruomenės gyvenimas
Sireți apylinkėse svarbus vaidmuo tenka ir religinei bendruomenės tradicijai. ŽŪR atstovai susitiko su vietos vienuolyno – svarbaus dvasinio centro – atstovais. Dauguma Moldovos gyventojų išpažįsta Rytų ortodoksų krikščionybę, todėl apylinkėse yra keletas cerkvių ir maldos namų. Tikėjimas čia yra svarbi bendruomenės gyvenimo dalis – religinės šventės, vienuolynai ir cerkvės atlieka ne tik dvasinį, bet ir kultūrinį vaidmenį.

Svetingumas ir kaimo turizmo vizijos
Ypatingą įspūdį lietuviams paliko vietos žmonių svetingumas. Vicemerė Ana Gherciu kartu su vyru Sergejumi delegaciją pakvietė apsilankyti savo nedideliame šeimos ūkyje. Čia jie augina vynuoges, laiko dekoratyvinius paukščius, ožkas, puoselėja jaukų ūkį ir saugo tradicines maisto gamybos bei vyno darymo tradicijas.

ŽŪR atstovai ragavo ypatingo skonio naminių konservuotų daržovių bei naminio vyno, kurio gamybos paslaptis šeima puoselėja dar nuo vaikystės. Šeimininkai pasakojo, kad ateityje tikisi plėtoti kaimo turizmą ir priimti svečius iš įvairių šalių.
Žvilgsnis į europinę ateitį
Vizito metu ne kartą buvo kalbėta ir apie Moldovos ateitį Europoje. Šalis siekia integracijos į Europos Sąjungą, o jaunoji karta daug vilčių sieja su naryste ES. Vietos bendruomenės tiki, kad europinė integracija suteiks daugiau galimybių regionų plėtrai, žemės ūkiui ir jaunų žmonių ateičiai savo gimtajame krašte.
Susitikimas Sireți savivaldybėje tapo prasminga patirtimi, leidusia iš arti pamatyti, kaip vietos bendruomenė, savivalda ir ūkininkai kartu kuria gyvybingą kaimo ekonomiką, saugo tradicijas ir kartu drąsiai žvelgia į europinę ateitį.





