Artėjant diskusijoms dėl naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos, Copa-Cogeca siunčia aiškią žinią – be stiprios ir pakankamai finansuojamos žemės ūkio politikos nebus nei maisto saugumo, nei sektoriaus konkurencingumo, nei atsparumo krizėms.
Organizacija pabrėžia, kad būtina išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą ir užtikrinti, jog jos biudžetas nemažėtų, o būtų indeksuojamas pagal infliaciją. Pasak ūkininkų ir kooperatyvų atstovų, stabilus finansavimas yra būtina sąlyga investicijoms į produktyvumą, inovacijas ir prisitaikymą prie klimato kaitos, kartu garantuojant nenutrūkstamą maisto tiekimą Europoje.
Tačiau ne mažiau svarbiu klausimu tampa siūloma naujoji veiklos rezultatų vertinimo sistema. Copa-Cogeca ją vertina kritiškai – esą pernelyg didelis dėmesys aplinkosauginiams rodikliams gali sukurti perteklinę administracinę naštą ir ignoruoti ekonominį ūkių gyvybingumą. Vietoje to siūloma kurti paprastesnę ir labiau subalansuotą sistemą, kuri vertintų ir ūkių pajamas, produktyvumą bei konkurencingumą.
Didelį susirūpinimą kelia ir nacionalinių planų valdymas. Organizacijos teigimu, BŽŪP taisyklių išskaidymas per kelis reglamentus tik didina biurokratiją ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl siūloma visus su politika susijusius elementus – nuo ūkininko apibrėžimo iki kontrolės sistemų – sujungti į vieningą teisinę struktūrą.
Copa-Cogeca taip pat akcentuoja, kad parama turi pasiekti tik aktyviai ūkininkaujančius subjektus, kurie realiai kuria pridėtinę vertę – gamina maistą, palaiko kaimo gyvybingumą ir prisideda prie visuomenės gerovės. Tuo pačiu siūloma valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo, kad jos galėtų atsižvelgti į nacionalinius ypatumus.
Kita jautri tema – tiesioginių išmokų „lubos“. Organizacija pasisako prieš privalomą jų taikymą, argumentuodama, kad tai gali pakenkti efektyviai dirbantiems ūkiams. Vietoje to siūloma palikti valstybėms galimybę pačioms pasirinkti tinkamiausias perskirstymo priemones.
Aplinkos ir klimato tikslai, pasak Copa-Cogeca, turi būti įgyvendinami subalansuotai – neperkeliant visos naštos ūkininkams. Todėl būtina stiprinti savanoriškas agroaplinkosaugos priemones ir užtikrinti realius finansinius paskatinimus už visuomenei teikiamas paslaugas.
Ne mažiau svarbus aspektas – rizikos valdymas. Siūloma stiprinti investicines priemones, kurti veiksmingesnius krizių valdymo instrumentus ir net svarstyti Europos lygmens perdraudimo mechanizmą. Taip pat pabrėžiama, kad naujosios politikos įgyvendinimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kad ūkininkai ir institucijos galėtų tinkamai pasirengti pokyčiams.
Į šias diskusijas nuolat įsitraukia ir Lietuvos žemės ūkio rūmai. ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad sprendimai dėl BŽŪP turi būti grindžiami ne tik politiniais susitarimais, bet ir realia sektoriaus patirtimi: „Šiandien sprendžiame ne tik finansinius klausimus – sprendžiame Europos gebėjimą apsirūpinti maistu ir išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves. Jei BŽŪP bus silpninama ar pernelyg komplikuojama, prarasime ūkių stabilumą, o kartu ir strateginį saugumą. Todėl būtina išlaikyti stiprią, aiškią ir ūkininkams veikiančią politiką. Taip pat artimiausiu metu organizuosime diskusijas ne tik su mūsų nariais, bet ir su valdžios institucijomis – turime dirbti taip, kad būtų atsižvelgta į žmonių, realiai vystančių sektorių, ekspertines nuomones,“ – teigia ŽŪR pirmininkė.
Diskusijos dėl naujosios BŽŪP tik įsibėgėja, tačiau jau dabar akivaizdu – Europos žemės ūkio ateitis priklausys nuo to, ar politikos formuotojams pavyks rasti pusiausvyrą tarp ambicingų tikslų ir realių ūkininkų galimybių.