Prieš deklaravimo pradžią svarbūs pokyčiai: trumpėja terminai, mažėja ribojimai, auga parama
Beveik pusė tūkstančio Lietuvos ūkininkų dalyvavo nuotoliniame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) renginyje, skirtame aptarti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo 2026 m. pokyčius bei naujoves.
GAAB pokyčiai
Jau pirmadienį, balandžio 13 d., prasidės kasmetinis pasėlių deklaravimas, kuris šiemet truks iki birželio 12-osios. Pavėluotos paraiškos dar bus priimamos iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną darbo dieną išmoka tradiciškai bus mažinama 1 procentu. Siekdami ūkininkus supažindinti su tuo, kas jau netrukus jų laukia, ŽŪR sukvietė šalies žemdirbius į nuotolinį renginį.
Jo metu susirinkusiesiems sveikinimo žodžius tarė ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius ir direktorius Sigitas Dimaitis, o Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai pristatė esminius šių metų deklaravimo pakeitimus bei svarbiausias naujoves žemės ūkio naudmenų deklaravimo procese.
Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas Gediminas Dūdėnas pristatė Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) naujoves. Jo teigimu, pakeitimų nėra daug, tačiau kai kuriuos iš jų būtina įsidėmėti. Specialisto teigimu, daugiausiai pakeitimų šiais metais susiję su ekologinei gamybai reikalingais plotais. Jis atkreipė dėmesį, kad itin svarbu pildant deklaracijas bus teisingai sužymėti kraštovaizdžio elementus, kurie ne tik padeda gamtai, bet ir generuoja papildomas pajamas per išmokas.
G. Dūdėno teigimu, šiemet Lietuvai derantis su Europos Komisija pavyko susitarti dėl tam tikrų lengvatų. Viena iš gerų žinių yra susijusi su GAAB 1 standartu dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Tai padaryti reikės tik tada, jei jų Lietuvos mastu sumažės daugiau nei 10 proc. Iki šiol buvo taikoma 5 proc. riba. Dabar ūkininkai, laikantys daugiametes pievas ir norintys keisti ūkininkavimo kryptį, turės daugiau galimybių laviruoti.
Žemė, kuri šių metų sausio 1 d. dar buvo priskirta ariamosios žemės kategorijai, ir toliau bus laikoma ariama, jeigu ji nebuvo ariama ar dirbama pastaruosius 5 metus. Ši situacija bus keičiama tik pareiškėjui pageidaujant.
Ekologiniai ūkiai, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal reglamentą (ES) 2018/848, bus laikomi atitinkančiais dalį svarbiausių aplinkosauginių reikalavimų (GAAB 1, 3, 4, 5, 6 ir 7). Pasikeitimai apims GAAB standartus, susijusius su daugiamečių pievų išlaikymu, ražienų nedeginimu, vandens telkinių apsauga, veiklos ribojimu erozijos teritorijose, dirvožemio dangos išlaikymu ir augalų kaita. Pasak G. Dūdėno, tai ženkliai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams, kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus. Ypač svarbu, kad palengvinimas galios tiek visiškai ekologiniams, tiek mišriems ūkiams.
Jau šiais metais turėtų suklusti tie žemdirbiai, kurių žemės sklypai ribojasi su ežeru, upe ar kitu didesniu paviršinio vandens telkiniu. Nuo kitų metų keisis apsaugos juostų atstumai, todėl planuojantys auginti žiemines kultūras jau šiemet turi palikti neapsėtą apsauginę juostą.
Ūkininkų naudai šiemet buvo pakoreguotas 5-tas GAAB standartas. Jis skelbia, kad erozijai jautriomis laikomos tos teritorijos, kurių šlaitai yra statesni daugiau nei 12 proc., o jos pačios yra ne trumpesnio nei 20 metrų ilgio.
Šiemet vis dar išlieka reikalavimas užtikrinti, kad žiemą dirvožemis nebūtų paliktas plikas ir neapsaugotas nuo erozijos, išplovimo ir struktūros blogėjimo. Reikalavimo dydis priklauso nuo ūkio ploto.
Daugiausiai neaiškumų
Bene daugiausia neaiškumų ūkininkams kelia 7-tas GAAB pakeitimas, susijęs su augalų kaitos reikalavimu. Visgi jis ūkininkams suteikia daugiau pasirinkimo galimybių, norint įgyvendinti sėjomainos reikalavimus ariamoje žemėje. Be augalų kaitos dabar galima rinktis ir pasėlių įvairinimo reikalavimus.
Pagal naująją tvarką, ūkiuose nuo 10 iki 30 ha ariamosios žemės privaloma auginti bent dvi kultūras, o didesniuose nei 30 ha ūkiuose – bent tris, laikantis nustatytų 75 proc. ir 95 proc. ploto proporcijų. Šis palengvinimas reiškia, kad ūkininkams nebereikės kasmet keisti pasėlių vietos ar auginti papildomų kultūrų tarp pagrindinių derlių, o tuos pačius augalus toje pačioje vietoje bus galima sėti neribotą metų skaičių. Be to, šiemet GAAB 7 standartas apskritai nebus taikomas ūkiams, kurių paramos reikalavimus atitinkantis plotas nesiekia 30 ha.
Kartu patikslintas ir GAAB 8 standartas, kuriuo sutrumpintas draudimo laikotarpis genėti ar kirsti medžius bei gyvatvores – dabar šie darbai ribojami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., taip suderinant taisykles su moksliniais ornitologiniais duomenimis bei Aplinkos ministerijos nustatytais paukščių apsaugos terminais.
Išmokų taisyklių naujovės
ŽŪR organizuotame renginyje dalyvavusi ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė dalyviams papasakojo apie tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimus, Kaimo plėtros priemonių išmokų dydžių pokyčius bei paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) naujoves. Anot jos, visi pokyčiai kuriami atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio situaciją šalyje bei matant realius žemdirbių poreikius.
Šiais metais dalyvaujantieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ pievas galės atnaujinti beariminėmis technologijomis.
Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ nuo šių metų įsėliui sutrumpintas išlaikymo dirvoje terminas – vietoje 8 paliktos 6 savaitės. Nustatyta papildoma galimybė posėlį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites. Taip pat išlieka galimybė posėlį pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Supaprastinta ir tausojanti vaisių bei daržovių programa (NKP) – nuo šiol konsultantai privalo būti oficialiame Žemės ūkio agentūros sąraše, tačiau jų akreditavimo pažymėjimų kopijų pateikti nebereikės. Teigiamų pokyčių yra ir saulės elektrinių savininkams, nes parama už daugiametes pievas bus skiriama visiems žole padengtiems plotams jų teritorijose.
Koreguojamas paramos daržovėms sąrašas, iš kurio išbraukiamos cukinijos, ridikai bei ropės, o deklaruojant didesnį nei 2 ha bendrą vaisių, uogų, daržovių ir riešutų plotą, tampa privaloma pateikti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę.
Išmokų dydžiai ir PPIS pokyčiai
J. Ašmonienė trumpai papasakojo ir apie Kaimo plėtros priemonių išmokų dydžių pokyčius. Šiais metais dauguma jų – didesni nei pernai. Pavyzdžiui, pagal priemonę „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ už pievas iki 5 metų sieks 88 eurus už hektarą, o dar pernai buvo – 61 euras už tą patį plotą. Tuo tarpu už daugiametes pievas bus mokami 92 eurai, kai pernai buvo mokami 76 eurai.
Už priemonę „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų už daugiametes pievas vietoje pernai buvusių 74 eurų šiemet bus mokami 102 eurai.
Padidėjo ir išmokos už „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą“. Sąrašą gyvūnų, už kuriuos mokamos išmokos, galima rasti ŽŪM internetiniame puslapyje.
ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja renginyje dalyvavusiems ūkininkams pristatė ir PPIS naujoves. Viena iš jų įsigaliojo nuo šių metų kovo. Dabar yra galimybė PPIS sukurti 2026 m. paraiškas, pildyti jų duomenis, keisti pasėlių laukų informaciją pagal planuojamą šių metų sėją. Šiemet paraiškos bus kuriamos pagal NMA suadministruotų 2025 m. paraiškų duomenis.
PPIS sistemoje pirmą kartą deklaruojantys pasėlius galės pasinaudoti naujove – PPIS į kuriamą paraišką bus įkelti žemės valdoje įregistruoti žemės sklypai.
Pristatydama naujoves J. Ašmonienė taip pat akcentavo teisėto žemės valdymo užtikrinimą. Anot jos, žemės nuomos sutartys turi būti įregistruotos Registrų centre arba ūkininkai privalo turėti galiojančius rašytinius susitarimus, kuriuos, paprašius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistams būtų galima pateikti. Žodinių susitarimų nepakaks.
Dalyvavusiųjų klausimai
Po išsamių pranešimų renginyje užsimezgė aktyvi diskusija – gausus dalyvių būrys ŽŪM specialistus užpylė klausimais. Ūkininkus domino ne tik bendrosios taisyklės, bet ir labai specifinės, individualios ūkių situacijos, su kuriomis susiduriama kasdienėje veikloje.
Pavyzdžiui, graikinių riešutų augintojai kėlė opų klausimą dėl susietosios paramos: kaip vertinti paramą kultūroms, kurių pirmasis realus derlius pasirodo tik po dešimtmečio? Taip pat netrūko klausimų apie tiesioginės sėjos technologijų taikymą, ūkininkavimo ypatumus saugomose teritorijose, ypač išlaikant daugiametes pievas regioniniuose parkuose, bei lengvatinių degalų skyrimo tvarką. Diskusijų fone ryškėjo ir ekologinių įsipareigojimų derinimo su gamybiniais planais iššūkiai.
Nors specialistai į daugelį klausimų atsakė iš karto, dalis specifinių užklausų pareikalavo papildomos teisinės analizės. Žemdirbiams, kurių situacijos itin sudėtingos, patarta kreiptis oficialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt – ministerijos atstovai patikino, kad nė vienas klausimas neliks be atsakymo.
Siekiant užtikrinti nuolatinį grįžtamąjį ryšį, paskelbta apie papildomą pagalbą: nuo balandžio 16 d. kiekvieną ketvirtadienį, 8–10 val., vyks tiesioginės nuotolinės konsultacijos. Nuorodos prisijungti prie šių susitikimų bus viešai skelbiamos oficialioje Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, tad ūkininkai turės nuolatinę galimybę gauti operatyvius atsakymus viso deklaravimo laikotarpio metu.
*****
Dalinamės balandžio 7 d. nuotolinio renginio, skirto aptarti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo 2026 m. pokyčius bei naujoves.
Deklaravimas prasidės 2026 m. balandžio 13 d. ir tęsis iki birželio 12 d.
Gediminas Dūdėnas, Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas
- Pranešimas 2026 METŲ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR KITŲ PLOTŲ BEI ŪKINIŲ GYVŪNŲ DEKLARAVIMO NAUJOVĖS
- Vaizdo įrašą rasite ČIA