Balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, vicepirmininkas Andžej Kulevičius ir direktorius Sigitas Dimaitis dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanas Nausėda, kuriame aptarti svarbiausi žemės ūkio sektoriaus klausimai.
Susitikime su žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais daug dėmesio skirta bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai, naujosios Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos iššūkiams bei Europos Komisijos siūlomam finansavimo modeliui.
Prezidentas: žemės ūkis – strateginis valstybės sektorius
Prezidentas pabrėžė žemės ūkio svarbą ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui bei socialiniam stabilumui: „Žemės ūkis yra strateginis valstybei sektorius, esmingai prisidedantis ne tik prie ekonominio šalies augimo. Jis yra labai svarbus socialine bei valstybės saugumo užtikrinimo prasme. Apsirūpinimas maistu, maisto saugumas, regionų gyvybingumas, kartų kaita, kaimo plėtra – tokie pat svarbūs žemės ūkio politikos uždaviniai kaip ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, didesnės pridėtinės vertės kūrimas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad būsimas BŽŪP finansavimas turi adekvačiai atliepti šiuos iššūkius, o sektoriui būtinas stabilumas, nuspėjamumas ir subalansuotas požiūris į reformas bei investicijas.
Taip pat priminta, kad vienas svarbiausių ankstesnių derybų klausimų buvo tiesioginių išmokų dydis.
„Šiandien vėl turime konsoliduoti bendras pastangas derėdamiesi dėl naujos finansinės perspektyvos“, – pažymėjo Prezidentas, pabrėždamas būtinybę skirti ypatingą dėmesį Rytų pasienio regionams.
ŽŪR: būtina stipri ir teisinga BŽŪP
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė susitikimo metu pristatė pagrindines kryptis, kurios, ŽŪR narių nuomone, turi būti įtrauktos formuojant BŽŪP po 2027 metų: „Siūlome aiškias kryptis, kurios turi užtikrinti stiprią, teisingą ir ateities iššūkiams pasirengusią bendrąją žemės ūkio politiką. Pirmiausia, būtina užtikrinti pakankamą BŽŪP finansavimą – biudžetas turi būti ne mažinamas, o didinamas, atsižvelgiant į infliaciją ir augančius sektoriaus iššūkius. Taip pat svarbu išlaikyti dviejų ramsčių struktūrą ir išvengti perteklinės politikos decentralizacijos, kuri gali iškraipyti konkurenciją tarp valstybių narių.“
ŽŪR pirmininkė taip pat akcentavo teisingumo principą: „Turime užbaigti tiesioginių išmokų konvergenciją, užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visoje Europos Sąjungoje ir stiprinti smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą. Ne mažiau svarbu užtikrinti sąžiningą prekybą su trečiosiomis šalimis.“
Kalbėdama apie regioninę dimensiją, A. Pabedinskienė pabrėžė: „BŽŪP turi labiau atliepti nacionalinius ir regioninius ypatumus, skatinti kartų kaitą ir kaimo gyvybingumą. Ypač svarbu skirti papildomą dėmesį pasienio regionams, kurie susiduria su padidėjusiomis geopolitinėmis rizikomis.“
Taip pat išskirti kiti prioritetai: administracinės naštos mažinimas ir aiškūs reikalavimai, inovacijų ir skaitmenizacijos skatinimas, rizikų valdymo stiprinimas, didesnis sektoriaus atsparumas krizėms.
Bendras tikslas – konkurencingas ir atsparus sektorius
Susitikimas parodė, kad tiek valstybės vadovai, tiek žemės ūkio sektoriaus atstovai sutaria dėl esminių tikslų – būtinybės stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti maisto saugumą ir išlaikyti gyvybingus Lietuvos regionus.
ŽŪR atstovai pabrėžė, kad artėjant naujam BŽŪP laikotarpiui būtina telkti bendras pastangas ir nuosekliai ginti Lietuvos žemdirbių interesus Europos Sąjungos lygmeniu.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus