2026 m. balandžio 23–24 d. ŽŪR Tarybos narys Algis Baravykas dalyvavo Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje, kuriame buvo aptarti aktualiausi Europos žemės ūkio politikos, rinkos ir geopolitiniai klausimai.
Geopolitika ir sąnaudų krizė – didžiausias iššūkis ūkiams
Vienas svarbiausių posėdžio akcentų – geopolitinės situacijos, ypač konflikto Artimuosiuose Rytuose, poveikis Europos žemės ūkiui. Diskusijose su Europos Komisijos atstovais pažymėta, kad sparčiai augančios trąšų ir energijos kainos daro tiesioginį spaudimą ūkininkų pelningumui.
Copa–Cogeca ragina Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų – svarstoma laikina krizės valdymo sistema, kuri leistų kompensuoti dalį ūkininkų patiriamų papildomų išlaidų. Taip pat diskutuota apie galimybę skirti iki 50 000 eurų paramą vienam ūkiui bei kompensuoti dalį kuro ir trąšų sąnaudų.
Didelį susirūpinimą kelia ir planuojamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM), kuris gali ženkliai padidinti trąšų kainas. Skaičiuojama, kad per kelerius metus papildoma finansinė našta gali siekti dešimtis milijardų eurų, o tai tiesiogiai atsilieptų ūkininkams ir vartotojams.
BŽŪP ateitis – būtinybė stiprinti finansavimą
Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. išryškėjo aiški pozicija – žemės ūkis turi išlikti strateginiu ES prioritetu. Copa–Cogeca pasisako už: stabilų ir pakankamą finansavimą, mažesnę administracinę naštą, didesnį dėmesį ūkininkų pajamų stabilumui.
Taip pat siūloma didinti investicijas per Europos konkurencingumo fondą ir užtikrinti, kad finansavimas būtų realiai prieinamas ūkininkams bei kooperatyvams.
Klimato politika – daugiau realių sprendimų, mažiau biurokratijos
Posėdyje daug dėmesio skirta klimato kaitos politikai. Aptarti Europos Komisijos planai dėl klimato atsparumo sistemos, taip pat būsimos LULUCF ir Pastangų pasidalijimo reglamentų peržiūros.
Copa–Cogeca pabrėžė, kad: klimato politika turi būti pagrįsta realiu finansavimu, ūkininkams turi būti suteikti praktiniai prisitaikymo įrankiai, būtina mažinti perteklinę biurokratiją.
Taip pat diskutuota apie anglies ūkininkavimą (carbon farming) – galimą naują pajamų šaltinį ūkininkams, tačiau šiuo metu ši sistema dar laikoma sudėtinga ir nepakankamai aiškia praktiniam taikymui.
Rinkos situacija – augančios sąnaudos ir mažėjantis pelningumas
Rinkos apžvalga parodė, kad daugelyje ES šalių didėja spaudimas ūkių pelningumui. Nors kai kurių sektorių derliaus prognozės yra palankios, didėjančios trąšų ir energijos kainos lemia mažėjančias arba net neigiamas pelno maržas.
Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, bulvių ar cukraus, pastebimas perteklius ir kainų kritimas, o vaisių, daržovių ir kitų sektorių ūkininkai susiduria su nuolatiniu kainų spaudimu .
Prekyba ir reguliavimas – iššūkiai verslui
Posėdyje taip pat aptarti svarbūs reguliavimo klausimai:
- EUDR (miškų naikinimo reglamentas) – siekiama jį supaprastinti dėl didelės administracinės naštos
- viešųjų pirkimų taisyklės – diskutuota apie galimybes labiau remti ES ūkininkų produkciją
- „Buy EU food“ kampanija – tikimasi didinti vietinių produktų paklausą
- naujos genomikos technologijos (NGT) – planuojamas lankstesnis reguliavimas, kuris skatintų inovacijas
Tarptautinis kontekstas – augantis spaudimas globaliu mastu
Diskusijose aptarti ir tarptautiniai aspektai – prekybos santykiai su JAV, Australija, Mercosur šalimis. Pažymėta, kad konkurencija globalioje rinkoje didėja, o ūkininkai vis dažniau susiduria su iššūkiais dėl kainų svyravimų ir prekybos apribojimų.
Apibendrindamas dalyvavimą posėdyje, A. Baravykas pabrėžė: „Europos žemės ūkiui šiandien reikia ne tik ambicingų tikslų, bet ir realių sprendimų – finansavimo, paprastesnių taisyklių ir aiškios strategijos, kuri leistų ūkininkams išlikti konkurencingiems.
Dalyvavimas Copa-Cogeca veikloje suteikia galimybę Lietuvai aktyviai prisidėti prie ES žemės ūkio politikos formavimo ir užtikrinti, kad Lietuvos žemdirbių interesai būtų tinkamai atstovaujami europiniu lygmeniu.