2026-ieji Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenei ne eiliniai kalendoriniai metai. Tai metai, kai Žemės ūkio rūmai mini įkūrimo 100 – metį ir atkūrimo 35 – metį. Metai, kurie ne tik įprasmina nueitą kelią, bet ir kviečia visus iš naujo pažvelgti į tai, kas sudaro kaimo ir žemės ūkio stiprybę – žmones.
Šia proga dar kartą atverčiame išlikusius Žemės ūkio rūmuose dokumentus, neretai ranka rašytus protokolus ir skaitmenizuotus dokumentus pastaraisiais metais.
Taigi dar kartą nueikime kelią, kurį grindė prieškario tradicijas tęsianti atkurta pagrindinė, skėtine vadinama, ir absoliučią daugumą Lietuvos žemdirbių vienijanti organizacija – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai.
ŽŪR pirmininkai nuo atkūrimo 1991 m. iki 2026 m.
Prof. Antanas Stancevičius, 1991 05 25 – 2000 02 29
Jonas Ramonas, 2000 03 04 – 2005 02 14
Albertas Amšiejus, 2005 02 14 – 2005 04 15
Bronius Markauskas, 2005 04 15 – 2011 02 25
Andriejus Stančikas, 2011 02 25 – 2016 11 09
Sigitas Dimaitis, 2016 11 09 – 2018 02 27
Dr. Arūnas Svitojus, 2018 02 27 – 2026 02 26
1991 m. ŽŪR atkūrimo pirmieji žingsniai
1991 03 27 d. prie Donelaičio g. 2, Kaune, gyventojų grupelė surengė piketą ir pagarsino tikslą – siekti, kad būtų grąžintas prieš sovietų okupaciją 1940 – aisiais Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) priklausęs pastatas.
Piketą surengusį ŽŪR atkūrimo organizacinį komitetą sudarė: LŽŪA prof. Antanas Stancevičius, LR Aukščiausiosios tarybos deputatas, doc. Mečislovas Treinys, LVA prof. Algimantas Mikelėnas, LVA studentas Ernestas Alionis, ekonomistas Valentinas Aleksa bei „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas.
Ir procesas pajudėjo. Organizacinis komitetas parengė ŽŪR bendrąją programą, įstatus ir pasiruošė ŽŪR Atkūrimo konferencijai.
1991 m. gegužės 1 d. LR Aukščiausiosios tarybos Agrarinė komisija, kuriai vadovavo E.Grakauskas, nutarė pritarti visuomeninių organizacijų siūlomai ŽŪR atkūrimo idėjai.
Į ŽŪR atkūrimo veiklą įsijungė daug tuo metu pirmuosius žingsnius pradėjusių su žemės ūkiu susijusių organizacijų ir šiaip aktyvių visuomenės veikėjų grupė. Pavyzdžiui, tarp pirmųjų, pareiškusių norą dalyvauti atkuriamojoje konferencijoje bei atkurtų ŽŪR veikloje buvo 1990 m. spalio 13 d. įkurta Lietuvos ekonomistų agrarininkų draugija, kuriai tuo metu vadovavo tuometinės LŽŪA doc. Jonas Čaplikas.
Atkūrimo konferencija
1991 05 25 d. įvyko ŽŪR atkūrimo konferencija, kurioje dalyvavo 79 įvairių organizacijų atstovai ir šiaip aktyvūs žmonės. Tarp jų buvo ne tik ūkininkai bet ir valstybės institucijų darbuotojai, žemės ūkio srityje pasižymėję visuomenės veikėjai, politikai, tarnautojai. Paminėsime visus ŽŪR atkūrimo konferencijos dalyvius: Aleksas Akulevičius, Romas Kaunas, Ernestas Alionis, Kazys Strolys, Alvydas Malinauskas, Vidmantas Augulis, Vladas Ambrazaitis, Algimantas Mikelėnas, Vladas Čeikauskas, Arsenijus Nikitinas, Antanas Stancevičius, Rimantas Morkys, Henrikas Martuzevičius, Juozas Valantiejus, Darius Navasaitis, Vytenis Neverdauskas, Vytautas Dūda, Violeta Razmaitė, Juozas Šveistys, Feliksas Klupšas, Kazimieras Kaluyna, Kazimieras Pauliukas, Petras Radzevičius, Aloyzas Liaugaudas, Jonas Tarvidas, Vytautas Skaburskis, Jonas Juščius, Vincas Jakubauskas, Irena Jančienė, Marija Baranauskienė, Genovaitė Minderienė, Vytautas Galentas, Vytautas Paulauskas, Stanislava Laučiuvienė, Vaclovas Ramanauskas, Romas Zemeckis, Jonas Baltakis, Marytė Songailienė, Alina Savičienė, Algimantas Čiuderis, Vytautas Žemaitis, Edmundas Samauskas, Eimutis Bobinas, Gintautas Simanavičius, Roma Naujokienė, Adolfas Šleževičius, Vladas Lašas, Mečislovas Treinys, Antanas Sviderskis, Antanas Zimavičius, Kęstutis Bružikas, Vytautas Mašanauskas, Stanislovas Kalvaitis, Vladas Kučinskas, Jonas Sirvydis, Kazimieras Pietaris, Vytautas Kučinskas, Algimantas Vaičiulis, Laimis Jodkonis, Česlovas Jukna, Kristinas Matusevičius, Jurgis Stragis, Donatas Sanikūnas, Leonas Milčius, Petras Lazauskas, Vytautas Kazėnas, Jonas Čiulevičius, Edvardas Gedvilas, Petras Armalis, Alvydas Baležentis, Klemensas Rimšelis, Joana Vainutienė, Domas Rakštys, Edvardas Raugalas, Antanas Mališauskas, Leonas Ambrazaitis, Edvardas Navickas, Vytautas Jankauskas bei Valentinas Aleksa.
Pirmąjį posėdį vedė LR ŽŪR atkūrimo organizacinio komiteto nariai: prof. A.Mikelėnas ir V.Neverdauskas, antrajam posėdžiui vadovavo A.Liaugaudas ir V.Aleksa.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą „ŽŪR veiklos istorinė reikšmė“ skaitė LŽŪA prof. Antanas Stancevičius.
Įdomu, kad daugelis pranešimo akcentų aktualūs ir šiandien (2026 – aisiais). Profesorius pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip ir kokiais būdais tarpukario ŽŪR pagelbėdavo ūkininkams. Tada ŽŪR užsiėmė ne tik konsultavimo paslaugomis, kokias teikia ir šiuo metu, 2026 – aisiais, bet ūkininkams skirdavo ir finansinę paramą. Štai citata iš prof. A. Stancevičiaus pranešimo apie melioracijos darbus: „Vieno ha įdirbimas (1937 m.), neskaitant amortizacijos ir stambesnio remonto, kainavo 46,39 lito. ŽŪR ūkininkui primokėdavo dar 12 litų“. Kiekvieną mėnesį ŽŪR mokėdavo po 10 litų pašalpą (tais laikais tai buvo didelė suma) jaunųjų ūkininkų ratelių nariams, kai šie atlikdavo praktiką svetimuose ūkiuose. Dar ŽŪR kasmet mokėdavo apie 150 stipendijų nuo 10 iki 50 litų per mėnesį. Be to, ŽŪR leido savaitinį laikraštį „Ūkininko patarėjas“ bei du jo priedus, daugybę ūkininkams naudingų knygelių ir net 5 tomų enciklopediją „Žemės ūkio vadovas“, kuri apėmė žemdirbystę, gyvulininkystę bei žemės ūkio ekonomiką. Iš kur ŽŪR gaudavo tiek lėšų? Prof. A.Stancevičius atsakė į šį klausimą: „Daugiausia tai buvo biudžetinės lėšos – Vyriausybės pašalpos. Jos sudarė apie 90 proc. visų lėšų ir tik iki 10 proc. sudarė ŽŪR lėšos. Per pirmąjį dešimtmetį ŽŪR veiklai finansuoti valstybė skyrė net 43.8 mln. litų. Ir ši parama buvo panaudota labai naudingai“.
Apie ŽŪR veiklą šiandieniniame gyvenime pasisakė M.Treinys, ŽŪR programą pristatė V.Neverdauskas, o ŽŪR įstatus – E.Alionis.
Įdomu, kad pagal pirmuosius įstatus ŽŪR nariais galėjo būti kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis ŽŪR nuostatus ir programą, ir kurio teisės nebuvo suvaržytos teismo sprendimais.
Konferencija kreipėsi į LR Vyriausybę su prašymu savo nutarimu įteisinti ŽŪR. Taip pat priimtas Kreipimasis į Vyriausybę dėl ŽŪR priklausiusio pastato ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo.
Išrinkta 27 asmenų ŽŪR Taryba: Valentinas Aleksa (Namų ir sklypų sąjunga), Ernestas Alionis (ŽŪR atkūrimo organizacinis komitetas), Aleksas Akulevičius – (buvęs ŽŪR kontrolasistentas), Alvydas Baležentis (LŽŪA), Kęstutis Bružikas (ūkininkas), Valensas Čeginskas (Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga), Algimantas Čiuderis (draudimo įstaiga), Jonas Čiulevičius (LŪS vadovas), Vytautas Dūda (Žemės ūkio mechanizacijos institutas), Edvardas Gedvilas (LŪS), Česlovas Jukna (Zootechnikų sąjunga), Leonas Kadžiulis (Žemdirbystės institutas), Romas Kaunas, Vytautas Kazėnas (Žemės ūkio inžinierių elektrikų sąjunga), Feliksas Klupšas (Ekonomistų agrarininkų sąjunga), Vladas Lašas („Pieno centras“), Aloyzas Liaugaudas (Žemės savininkų sąjunga), Alvydas Malinauskas (JŪR globos taryba), Algimantas Mikelėnas (Veterinarijos akademija), Vytenis Neverdauskas („Ūkininko patarėjo“ redakcija), Vygantas Paulikas (Veterinarijos gydytojų sąjunga), Gintautas Simonavičius (Žemėtvarkos institutas), prof. Antanas Stancevičius (LŽŪA), Donatas Stanikėnas (Žemės ūkio inžinierių elektrikų sąjunga), Juozas Šveistys (Gyvulininkystės institutas), Algirdas Tarvainis (Telšių r. Pavandenės valstybinio ūkio direktorius) ir Mečislovas Treinys (Ekonomistų agrarininkų sąjunga).
Konferencijai pasibaigus ŽŪR taryba išrinko ŽŪR pirmininką. Kaip ir buvo tikėtasi, pirmuoju atkurtų ŽŪR pirmininku tapo didelį autoritetą turėjęs Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Antanas Stancevičius.
Pirmieji ŽŪR nariai
Įdomu, kad pirmaisiais atkūrimo metais ŽŪR nariai buvo fiziniai asmenys, nes žemdirbius jungiančių organizacijų buvo nedaug. Štai 1991 05 25 d. ŽŪR Atkūrimo konferencijos dieną ūkininkai ir apskritai su žemės ūkiu susiję asmenys pildė parengtus pareiškimus – anketas. Anketose buvo pateikiami klausimai apie stojančiųjų išsilavinimą, specialybę, darbovietę, pareigas. Taip pat buvo klausiama, kokioje ŽŪR veikloje pageidauja dalyvauti: ekonomika, įstatymų ruošimas, socialinė rūpyba, jaunųjų ūkininkų ratelių veikla, kultūra, mokslas, švietimas ir kt.
Pareiškimus tapti ŽŪR nariais pateikė 65 konferencijos dalyviai.
Pavyzdžiui, tarp pirmųjų, kurie parašė pareiškimus ir užpildė anketas buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos Inovacinio centro direktorius Alvydas Baležentis, veterinarijos gydytojas Edvardas Gedvilas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vedančioji mokslinė bendradarbė Marija Baranauskienė, ūkininkas Kęstutis Bružikas, LŽŪA katedros vedėjas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Čiulevičius, Lietuvos veterinarijos akademijos katedros vedėjas Česlovas Jukna, Valstybinio projektavimo instituto „Žemprojektas“ vyriausiasis technologas Romas Kaunas, LR Aukščiausiosios tarybos narys Mečislovas Treinys ir kiti. Iš viso 1991 m. gegužės 25 d. ŽŪR nariais tapo 65 asmenys.
Pirmasis LR ŽŪR tarybos posėdis
1991 06 13 d. ŽŪR taryba surengė pirmąjį posėdį po ŽŪR atkuriamosios konferencijos. Tarybos posėdyje dalyvavo 22 tarybos nariai ir 12 svečių.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius tarybos nariams papasakojo apie ŽŪR atkūrimo organizacinio komiteto narių susitikimus su žemės ūkio ministru Rimvydu Survila. Tarp svarbiausių klausimų – ŽŪM ir ŽŪR funkcijų pasiskirstymas. Susitarta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai turėtų likti pavaldūs ŽŪM, o ŽŪR veikla turėtų būti koncentruojama ūkininkams svarbia linkme. Įdomu, kad ŽŪM pasiūlė ŽŪR perimti Mokslo ir mokymo departamentą.
ŽŪR posėdyje tarybos narys V.Paulikas kritikavo rajonų žemės ūkio skyrių veiklą, esą jų darbuotojams stinga kompetencijos, valdininkai labiau rūpinasi ne žemės ūkio, bet dar veikiančios Komunistų partijos reikalais, mitingų ruošimu.
Tarybos posėdyje buvo įvertinta tuometinė Lietuvos žemės ūkio situacija, nuspręsta, jog neatidėliojant būtina ŽŪR įkurti Reformos; Agroserviso; Konsultacijų, švietimo ir mokymo; Gamybos, perdirbimo ir realizavimo; Ūkio modeliavimo; Jaunųjų ūkininkų ratelių bei Informacijos ir leidybos skyrius.
Be to, nuspręsta keletą žmonių išsiųsti į užsienį susipažinti su kai kuriose Europos šalyse veikiančiomis analogiškomis organizacijomis.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pasiūlė du kandidatus į savo pavaduotojus: A.Mikelėną ir V.Aleksą, o ŽŪR valdybos direktoriumi paskirti E.Alionį. ŽŪR tarybos nariai pirmininko pasiūlymui pritarė. Be to, buvo priimti dar 7 nariai bei patvirtinta ŽŪR revizijos komisija, kurią sudarė: K.Pauliukas, D.Kukenys, D.Černius.
Karštos diskusijos dėl ŽŪR krypties
Atkurtų ŽŪR nariai ir ypač pirmieji organizacijos vadovai tikėjosi greitai atgauti istorines patalpas Kaune, K.Donelaičio g. 2. Štai ŽŪR vadovai 1991 m. liepos mėnesį net patys parengė LR Vyriausybės potvarkio projektą, kuriame buvo numatoma valstybės Finansų ministerijai pavesti užduotį – ŽŪR veiklos organizavimui 1991 m. skirti 1,4 mln. rublių. Be to, Kauno miesto valdybai pavesta iki 1991 m. rugpjūčio 15d. atlaisvinti patalpas K.Donelaičio g. 2, Kaune ir jas grąžinti atkurtiems ŽŪR.
Tačiau šis projektas liko tik ŽŪR istorijoje – tuometinis ministras pirmininkas G.Vagnorius šį dokumentą pasirašė tik 1991 m. lapkričio mėnesį. Kodėl tiek ilgai delsta? Buvo kelios priežastys. Viena iš jų – Valstybinės institucijos (išskyrus Žemės ūkio ministeriją) bei Kauno miesto savivaldybės atstovai vieningai priešinosi ŽŪR pastato grąžinimo koncepcijai, įrodinėjo, kad atsikūrę ŽŪR nėra buvusių ŽŪR turto perėmėjai, be to, esą miesto interesų požiūriu pastatą atiduoti netikslinga, sudėtinga nuomininkų iškėlimo problema.
Be kita ko, strigo ir ŽŪR nuostatų rengimas. Paaiškėjo, kad ne taip paprasta buvo parengti ŽŪR nuostatus taip, kad Vyriausybė juos galėtų patvirtinti. Tenka pripažinti, kad dėl nuostatų ir ŽŪR taryboje virė aštrokos diskusijos. Štai 1991 m. rugsėjo 6 d. ŽŪR tarybos posėdyje susikirto kai kurių narių nuomonės. Priežastis – nebuvo galima imti ir pratęsti prieš okupaciją veikusius ŽŪR nuostatus – pasikeitė aplinkybės. Be to, tarybos nariai suprato, kad nuo šio dokumento labai priklauso prieškario tradicijas tęsiančios organizacijos veiklos sėkmė.
Pavyzdžiui, A.Baležentis siūlė pasinaudoti Danijos žemės ūkio rūmų modeliu ir numatyti galimybę ŽŪR užsiimti komercine veikla, juo labiau, kad nevertėjo tikėtis ženklios paramos iš ką tik atkurtos valstybės. Ne visi tarybos nariai pritarė šiam pasiūlymui. Pavyzdžiui, A.Liaugaudas ir dar keli tarybos nariai nepritarė komercinei veiklai. Tačiau balsuojant pastarasis Tarybos narys liko vienas, dar du susilaikė, o 15 narių pritarė paruoštiems nuostatams ir komercinei veiklai.
A.Liaugaudas pateikė kitą aštrių diskusijų susilaukusį pasiūlymą – į ŽŪR nepriimti atskirų mokslininkų. Tačiau ir šiam pasiūlymui Tarybos nariai nepritarė.
Kol atkurtų ŽŪR tarybos nariai ruošė dokumentus dėl nuostatų registravimo, pretenzijas į istorinio pastato atgavimą pareiškė ką tik veiklą pradėję „Lietūkio“ ir „Žemės“ bankai. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius priminė, kad nors su Kauno merija yra susitarimas kol vyksta atkurtų ŽŪR registravimas, niekam neskirti pastato Donelaičio g.2, tačiau iš patikimų šaltinių paaiškėjo, kad Kauno mero administracija jau paruošė projektą 500 kv.m. išnuomoti (iš viso pastate buvo 2.900 kv.m. patalpos). ŽŪR taryba nutarė dar kartą kreiptis į Kauno merą dėl anksčiau priimto susitarimo. Įdomu, kad balsuojant dėl šio sprendimo susilaikė J.Čiulevičius ir A.Liaugaudas.
Ginčai dėl nuostatų. Oficialiai atgautas pastatas
1991 10 24 d. ministras pirmininkas G.Vagnorius pasirašė potvarkį dėl ŽŪR nuostatų patvirtinimo ir dėl pastato Donelaičio g. 2, Kaune, perdavimo atkurtai organizacijai. Kodėl šis procesas užtruko net tris mėnesius? Į šį klausimą prof. A.Stancevičius tarybos nariams atsakė spalio 25 d. įvykusiame ketvirtajame tarybos posėdyje. Pasak ŽŪR pirmininko, prie vilkinimo daug prisidėjo Lietuvos žemdirbių sąjūdžio prezidiumas. Tai paaiškėjo prieš savaitę, kai prof. A.Stancevičius dalyvavo šios organizacijos prezidiumo posėdyje. Tada profesorius sulaukė ultimatumo – iš Vyriausybei jau pateikto ŽŪR nuostatų projekto išbraukti kai kuriuos punktus, kurie nepatiko Lietuvos žemdirbių sąjūdžio vadovams. Be kita ko, ši organizacija pagrasino surengti piketą asmeniškai dėl prof. A.Stancevičiaus. ŽŪR pirmininkas pranešė sutikęs atsistatydinti. Tačiau ŽŪR organizacinis komitetas, nepaisydamas Lietuvos žemdirbių sąjūdžio (LŽSS) reikalavimų, susitiko su ministru pirmininku G.Vagnoriumi ir iš susitikimo išvyko jau su premjero parašu ant potvarkio, kuriuo patvirtinti ŽŪR nuostatai bei pavedimu Kauno miesto valdybai iki 1991 m. gruodžio 30 d. ŽŪR perduoti neatlygintinai naudoti patalpas Kaune, Donelaičio g.2.
Tiesa, oficialiai LR Vyriausybės nutarimas Nr. 558 paskelbtas ir įsigaliojo tik 1991 m. gruodžio 16 d.
LŽSS narys A.Liaugaudas ir vėliau ŽŪR tarybos posėdžiuose elgėsi agresyviai. Pavyzdžiui, pabėrė politinio pobūdžio kaltinimų ŽŪR tarybos pirmininko pavaduotojui V.Aleksai. Pastarasis įsižeidė ir suspendavo savo veiklą, kol, kaip jis sakė, bus atstatyta jo garbė.
1992 m. Išrinkta valdyba, komisijos, įsteigti skyriai
1992 01 11 d. ŽŪR Tarybos posėdyje Žemės savininkų sąjunga ir Žemdirbių sąjūdis inicijavo diskusiją dėl nepasitikėjimo ŽŪR direktoriumi E.Alioniu, nutarta rinkti ŽŪR valdybą iš 5 žmonių, sudaryti komisiją ŽŪR pastatui administruoti ir paskirstyti žemdirbių organizacijoms, sudaryti ŽŪR Etikos komisiją.
Nuotraukoje: Ernestas Alionis
1992 01 24 d. ŽŪR tarybos posėdyje svarstyta organizacijos struktūra. ŽŪR direktorius E.Alionis pasiūlė steigti penkis skyrius, kurie tvarkytų mokslo ir švietimo, gamybos, ekonomikos ir teisės, ŽŪR administravimo bei konsultavimo ir informacijos.
Į ŽŪR valdybą tarybos nariai išrinko tris asmenis, surinkusius vienodą balsų skaičių – po 16 balsų: R.Kauną, V.Knašį ir A.Mikelėną.
Be to, nutarta sudaryti ŽŪR valdybos reglamento redakcinę komisiją. Išrinkti 5 pirmieji Rūmų valdybos nariai: A.Baležentis, V.Knašys, V.Pliuskys, A.Mikelėnas, R.Kaunas. Prof. A.Stancevičiaus siūlymu nuspręsta, kad ŽŪR nariai – rėmėjai privalėtų sumokėti po 100 rublių į ŽŪR sąskaitą.
Išsiskyrė nuomonės dėl konsultavimo sistemos kūrimo
1992 04 29 d. Aukščiausiosios tarybos Agrarinės komisijos posėdyje buvo svarstyta ŽŪR galimybė formuoti konsultavimo sistemą, pasitelkiant aukštųjų žemės ūkio mokyklų, žemės ūkio mokslinio tyrimo institutų, jų filialų, bandymo stočių mokslinio tyrimo bazių darbuotojus, kviečiant juos padirbėti konsultantais. Šiam reikalui nutarta iš Vyriausybės iš Valstybės rezervo prašyti 3 mln. rublių, kad ŽŪR konsultavimo centras galėtų apsirūpinti bent minimaliu transportu bei apsirūpinti patalpomis rajonuose. Deja, Vyriausybė ŽŪR skyrė tik 2 mln. rublių. Be kita ko, Kauno miesto valdyba vis delsė vykdyti Vyriausybės nutarimą ŽŪR grąžinti istorinį pastatą Donelaičio g. 2, Kaune.
1992 06 04 d. ŽŪR tarybos posėdyje pirmininkas, prof. A.Stancevičius apžvelgė pirmuosius šios organizacijos veiklos metus. Taigi per pirmuosius metus ŽŪR įsteigta 13 etatų (kartu su konsultantais). Profesorius kritikavo ŽŪM bandymus kurti savo žinybinę konsultavimo sistemą, ignoruojant AT Agrarinės komisijos sprendimą. Beje, posėdyje dalyvavęs LŪS pirmininkas J.Čiulevičius pažadėjo, kad LŪS nariai bus ŽŪR konsultantų užsakovai. Tačiau labai greitai LŪS pirmininkas pakeitė nuomonę, beje, apie tai neinformavęs ŽŪR vadovų. ŽŪM persiviliojo į savo gretas LŪS ir, kartu su LŽŪBA Dotnuvoje įkūrė žemdirbių konsultavimo centrą, kurį vėliau pavadino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT). 1993 m. sausio 12 d. LŪS pirmininkas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti šiai tarnybai paramą ir pridėjo, kad būtų žalinga paramą skirti ir ŽŪR ketinimams kurti konsultavimo sistemą.
1992 12 16 d. Kauno miesto meras pasirašė potvarkį dėl ŽŪR pastato perdavimo pagal suderintą grafiką dėl miesto įstaigų pasitraukimo iš pastato.
1993 m. ŽŪM netesėjo pažadų
1993 01 19 d. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius nusiuntė raštą žemės ūkio ministrui R.Karazijai, kuriame piktinosi LŪS vadovo J.Čiulevičiaus veiksmais dėl ūkininkų konsultavimo sistemos kūrimo ir juos pavadino tendencingais. Tačiau procesas jau buvo įsibėgėjęs ir ŽŪM savo sprendimo teisingumo net nesvarstė. Taip, dėl valdininkų suktumo tarp žemdirbių organizacijų pirmą kartą įsivyravo nepasitikėjimas. Labiausiai tokia padėtis buvo naudinga bendrovėmis pervadintų buvusių kolūkių vadovams ir seno mąstymo valdininkams. Taip ŽŪR prarado vieną iš svarbiausių savo kaip savarankiškos organizacijos gyvavimo sąlygų.
1993 02 03 d. ŽŪR pirmininkas prof. A. Stancevičius kreipėsi į žemės ūkio ministrą R.Karaziją, primindamas jo pažadą ŽŪM Kolegijoje svarstyti ŽŪR tolesnės veiklos reikalus. Prof. A. Stancevičius užsiminė, kad tai reikia daryti kuo greičiau, nes ŽŪR būklė reikalauja greitų sprendimų, kitaip ŽŪR darbas sužlugs.
