Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca, kurios nariais yra ir Lietuvos žemės ūkio rūmai, pristatė informaciją apie rengiamą naująją Europos Sąjungos gyvulininkystės strategiją, kuri, preliminariais duomenimis, turėtų būti paskelbta 2026 m. liepos mėn., galimai liepos 7 dieną.
Ši strategija tampa vienu svarbiausių signalų Europos gyvulininkystės sektoriui, nes Europos Sąjunga vis aiškiau pripažįsta gyvulininkystės reikšmę: maisto saugumui, kaimo gyvybingumui, ūkininkų pajamoms, Europos konkurencingumui.
Copa-Cogeca pristatytoje medžiagoje pažymima, kad naujoji strategija nėra laikoma galutiniu dokumentu, bet veikiau ilgalaikio darbo pradžia. Gyvulininkystės darbo grupė („Livestock Workstream“) sukurta kaip nuolatinė platforma diskusijoms apie sektoriaus problemas, prioritetus ir būsimus ES sprendimus.
Svarbu ir tai, kad Copa-Cogeca atstovai kiekviename darbo grupės susitikime aktyviai teikė siūlymus bei kėlė praktines problemas, tarp jų – leidimų išdavimo, reguliavimo ir administracinės naštos klausimus.
Penki pagrindiniai būsimos strategijos prioritetai
Pagal šiuo metu rengiamą projektą, naujoji ES gyvulininkystės strategija remsis penkiais pagrindiniais prioritetais:
1. Atsparumas
Strategijoje numatoma daug dėmesio skirti: klimato kaitos poveikiui, ekstremaliems orų reiškiniams, biologiniam saugumui, inovacijoms, gyvūnų ligų prevencijai.
Po pastarųjų metų krizių – afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo, energetikos krizės ir klimato rizikų – Europos Komisija siekia stiprinti sektoriaus atsparumą ir stabilumą.
2.Konkurencingumas
Vienas svarbiausių būsimos strategijos tikslų – stiprinti Europos gyvulininkystės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Dokumentuose akcentuojama: Europos produkcijos kokybė, atsekamumas, aukšti standartai, būtinybė geriau diferencijuoti Europos produkciją rinkoje.
Taip pat vis dažniau kalbama apie būtinybę užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, ypač lyginant su produkcija iš trečiųjų šalių.
3. Tvarumas kartu su produktyvumu
Naujoji kryptis rodo aiškų ES požiūrio pokytį – tvarumas nebėra suprantamas kaip gamybos mažinimas.
Strategijoje pabrėžiama, kad: emisijų mažinimas, produktyvumas, prieinamų žaliavų užtikrinimas, ūkių ekonominis gyvybingumas turi būti derinami tarpusavyje.
Tai reikšmingas signalas ūkininkams, nes po ilgų diskusijų dėl „žalinimo“ Europos Sąjunga pradeda akcentuoti ne sektoriaus mažinimą, o jo išsaugojimą ir stiprinimą.
4. Regionų ir ūkininkavimo modelių išsaugojimas
Strategijoje taip pat numatoma išlaikyti skirtingus Europos ūkininkavimo modelius bei regioninę įvairovę.
Bus akcentuojama: šeimos ūkių svarba, kartų kaita, regionų gyvybingumas, skirtingų gamybos metodų išsaugojimas.
Tai ypač aktualu Lietuvai, kur gyvulininkystė daugelyje regionų išlieka viena svarbiausių kaimo ekonomikos šakų.
5. Pažangi gyvulininkystė
Dar viena kryptis – pažangių ir tvarių gyvulininkystės ūkių skatinimas.
Strategijoje numatoma: pripažinti gerosios praktikos ūkius, skatinti inovatyvias technologijas, viešinti pažangius gyvulininkystės projektus, stiprinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą.
ES politika tampa pragmatiškesnė
Copa-Cogeca pažymi, kad po pastarųjų metų krizių ES politika tampa pragmatiškesnė.
Europos dokumentuose vis dažniau akcentuojama:
- būtinybė mažinti administracinę naštą,
- spręsti leidimų išdavimo problemas,
- mažinti perteklinį reguliavimą,
- stiprinti investicinę aplinką ūkiuose.
Tai rodo, kad Europos Sąjunga vis labiau suvokia riziką prarasti gyvulininkystės gamybą Europoje, jei reguliacinė našta ir konkurencinis spaudimas toliau didės.
Plataus masto politinis palaikymas Europos Parlamente
Svarbus signalas sektoriui – ir Europos Parlamento balsavimas dėl gyvulininkystės ateities rezoliucijos.
2026 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentas didele balsų dauguma priėmė iniciatyvinę rezoliuciją „Kaip užtikrinti tvarią ES gyvulininkystės sektoriaus ateitį, atsižvelgiant į maisto saugumą, ūkininkų atsparumą ir gyvūnų ligų keliamus iššūkius“.
Rezoliucija priimta:
- 426 balsais „už“,
- 119 balsų „prieš“,
- 40 parlamentarų susilaikius.
Pagrindiniu pranešėju paskirtas Carlo Fidanza (ECR), o tarp šešėlinių pranešėjų dirbo Cristina Maestre, Benoit Cassart, Valérie Deloge, Jessika Van Leeuwen, Alexander Bernhuber, David Cormand ir Sebastian Everding.
Toks balsavimo rezultatas rodo platų politinį palaikymą gyvulininkystės sektoriui Europos Parlamente.
Svarbus signalas Lietuvos gyvulininkystės sektoriui
Lietuvos augintojams ir gyvulininkystės ūkiams naujoji ES kryptis yra ypač svarbi.
Ji rodo, kad: gyvulininkystė ES mastu išlieka strateginiu sektoriumi; didesnis dėmesys bus skiriamas konkurencingumui ir investicijoms; stiprėja argumentai prieš perteklinį reguliavimą, kuris silpnina ūkių plėtrą ir gamybą; ES vis aiškiau siekia išlaikyti gyvulininkystės gamybą Europoje, o ne ją mažinti.
Copa-Cogeca taip pat pabrėžia, kad būsimoji strategija turėtų tapti ilgalaikiu pagrindu tolimesnėms diskusijoms dėl Europos gyvulininkystės ateities, leidžiant nuolat kelti naujus klausimus ir ieškoti praktinių sprendimų sektoriaus stiprinimui.