Birželio 25 d. Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca pateikė savo poziciją dėl būsimojo Europos konkurencingumo fondo (European Competitiveness Fund, ECF). Dokumente pabrėžiama, kad žemės ūkis ir visa maisto tiekimo grandinė yra strategiškai svarbūs Europos Sąjungos konkurencingumui, ekonomikai, maisto saugumui ir atsparumui, todėl sektoriui turi būti užtikrintos tinkamos galimybės naudotis Europos konkurencingumo fondo finansavimu.
Copa-Cogeca nepritaria siūlymui atsisakyti atskiros Europos konkurencingumo fondo srities, skirtos sveikatai, biotechnologijoms, žemės ūkiui ir bioekonomikai. Organizacijos vertinimu, toks sprendimas reikštų, kad žemės ūkio sektoriui būtų gerokai sudėtingiau konkuruoti dėl finansavimo su kitomis sritimis, o tai silpnintų investicijų į inovacijas ir sektoriaus konkurencingumą galimybes.
Todėl Copa-Cogeca ragina išlaikyti aiškiai apibrėžtą žemės ūkio vaidmenį Europos konkurencingumo fonde, numatyti šiam sektoriui skirtą finansavimą bei užtikrinti, kad fondo taisyklės atitiktų žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriaus poreikius.
Organizacija taip pat pabrėžia, kad Europos konkurencingumo fondas turi papildyti, o ne pakeisti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kitas Europos Sąjungos programas. Tik suderintas šių priemonių veikimas gali skatinti investicijas, inovacijas ir stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą.
ŽŪR: investicijos į žemės ūkį yra investicijos į Europos ateitį
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pritaria Copa-Cogeca pozicijai ir pabrėžia, kad šiandien, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais, klimato kaita ir augančiais maisto saugumo reikalavimais, žemės ūkis turi būti vertinamas kaip strateginis Europos Sąjungos sektorius.
„Europos konkurencingumas prasideda nuo gebėjimo užtikrinti savo gyventojams saugų ir kokybišką maistą. Žemės ūkis nėra tik viena iš ekonomikos šakų – jis yra Europos atsparumo, maisto saugumo, bioekonomikos ir gyvybingų kaimo vietovių pagrindas. Todėl pritariame Copa-Cogeca pozicijai, kad Europos konkurencingumo fonde žemės ūkiui turi būti numatyta aiški vieta ir pakankamos investavimo galimybės“, – sako ŽŪR pirmininkė.
Pasak A. Pabedinskienės, labai svarbu, kad naujasis fondas netaptų Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo pakaitalu.
„Bendroji žemės ūkio politika ir toliau turi išlikti pagrindine Europos žemės ūkio rėmimo priemone. Tuo tarpu Europos konkurencingumo fondas turėtų sudaryti papildomas galimybes investuoti į inovacijas, skaitmenizaciją, bioekonomiką, mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas. Tik taip galėsime didinti ūkių konkurencingumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę“, – pabrėžia A.Pabedinskienė.
ŽŪR pirmininkės teigimu, ypač svarbu, kad naujosios finansavimo priemonės būtų prieinamos visų valstybių narių ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams.
„Lietuvos žemdirbiai turi turėti tokias pačias galimybes diegti inovacijas ir stiprinti savo konkurencingumą kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai. Todėl tikimės, kad Europos Komisija įsiklausys į Copa-Cogeca ir nacionalinių žemdirbių organizacijų argumentus. Investicijos į žemės ūkį yra investicijos į Europos ekonominį atsparumą, maisto saugumą ir tvarią ateitį“, – teigia A. Pabedinskienė.
Lietuvos žemės ūkio rūmai palaiko Copa-Cogeca poziciją ir pabrėžia, kad būsimas Europos konkurencingumo fondas turi tapti papildomu instrumentu, skatinančiu žemės ūkio inovacijas, bioekonomikos plėtrą, skaitmeninę transformaciją ir investicijas į konkurencingą bei atsparų Europos žemės ūkį, o ne pakeisti jau veikiančias ir savo svarbą įrodžiusias Bendrosios žemės ūkio politikos priemones.