Europos Komisija paskelbė 2026 m. ES ekologinės gamybos apdovanojimų (EU Organic Awards) finalininkes Geriausios ekologinės ūkininkės kategorijoje. Šiemet dėl prestižinio įvertinimo varžosi trys išskirtinės ūkininkės iš Ispanijos, Airijos ir Graikijos. Jas vienija ne tik ekologinis ūkininkavimas – visos trys savo veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo, kaimo bendruomenių stiprinimo ir inovacijų diegimo.
2026 m. ES ekologinės gamybos apdovanojimų laureatai bus paskelbti rugsėjo 23 d. Briuselyje, minint ES ekologinės gamybos dieną (EU Organic Day).
Šie apdovanojimai rengiami nuo 2022 metų, įgyvendinant ES Ekologinės gamybos veiksmų planą. Juos organizuoja Europos Komisija kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos regionų komitetu, COPA-COGECA ir IFOAM Organics Europe. Apdovanojimų tikslas – parodyti geriausius ekologinio ūkininkavimo pavyzdžius Europoje ir paskatinti tvarių sprendimų diegimą visoje maisto grandinėje.
Ūkininkės, kurios kuria ateities žemės ūkį
Susana Vilar (Ispanija)
Susana Vilar valdo 6,8 ha ekologinį ūkį Alto Tâmega e Barroso bio regione, kuriame nuo 2014 metų ekologiškai augina šilauoges, braškes ir lazdyno riešutus.
Tačiau jos veikla neapsiriboja vien augalininkyste. Ji atkuria gaisrų pažeidžiamas teritorijas, paversdama jas produktyvia žemės ūkio paskirties žeme, kartu išsaugodama biologinę įvairovę. Bendradarbiavimas su vietos bitininkais padeda stiprinti natūralų apdulkinimą ir ekosistemų atsparumą.
Susana aktyviai dirba ir socialinėje srityje – priima mokinių grupes, organizuoja edukacines veiklas, padeda socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms ir prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo.
Kay O’Sullivan (Airija)
Kay O’Sullivan ūkyje auginama 70 karvių su prieaugliu ir 90 avių bei ėriavedžių.
Jos ūkininkavimo filosofija paremta natūraliu ganymu – galvijai šeriami žole, nenaudojant grūdinių pašarų. Daugiarūšiai žolynai, įvairūs pašariniai augalai ir nuolatiniai žolės augimo matavimai leidžia efektyviai valdyti ganyklas, sumažinti pašarų sąnaudas ir pagerinti dirvožemio būklę.
Kay aktyviai dalijasi savo sukaupta patirtimi – rengia atvirų durų dienas, bendruomenės renginius, priima tarptautinių studijų vizitus ir skatina kitus ūkininkus taikyti tvarius gamybos metodus.
Argyro Koutsouradi (Graikija)
Ūkyje „Myrovolos Organics“ Argyro Koutsouradi augina net 15 rūšių vaistažolių, aromatinių ir vaistinių augalų.
Čia taikomi pažangūs išmaniojo ūkininkavimo sprendimai – meteorologiniai stebėjimai, duomenimis grįstas sprendimų priėmimas, atliekami klimato kaitai atsparių augalų tyrimai, naudojama liofilizacijos technologija produkcijos kokybei išsaugoti.
Ūkis remiasi žiedinės ekonomikos principais – pakartotinai naudojami šalutiniai produktai, mažinamas atliekų kiekis, kuriamos darbo vietos vietos gyventojams, o visa produkcija yra visiškai atsekama.
Moterų vaidmuo Europos žemės ūkyje nuolat auga
Europos Komisijos duomenimis, moterys šiandien vadovauja maždaug 31 proc. Europos Sąjungos ūkių, tačiau Lietuva pagal šį rodiklį yra tarp lyderių – apie 43 proc. šalies ūkių valdo moterys. Didesnė moterų vadovaujamų ūkių dalis fiksuojama tik keliose Europos valstybėse.
Vis dėlto tyrimai rodo, kad moterų vadovaujami ūkiai dažniausiai yra mažesni nei vyrų, todėl jų galimybės investuoti, diegti inovacijas ar plėsti gamybą neretai būna kuklesnės. Nepaisant to, moterys vis dažniau tampa pokyčių lyderėmis – kuria trumpąsias maisto tiekimo grandines, plėtoja ekologinę gamybą, užsiima perdirbimu, edukacija ir kaimo turizmu.
Lietuva turi kuo didžiuotis
Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas išlieka viena sparčiausiai augančių tvaraus žemės ūkio sričių. Šalyje ekologinei gamybai sertifikuota daugiau kaip 250 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų, veikia tūkstančiai ekologinių ūkių, auginančių javus, ankštinius augalus, vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles, plėtojančių ekologinę gyvulininkystę ir maisto perdirbimą.
Daugelis ekologinių ūkių yra šeimos ūkiai, kuriuose moterys ne tik organizuoja kasdienę veiklą, bet ir atsako už produkcijos realizavimą, rinkodarą, naujų produktų kūrimą, edukacines programas bei bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis.
Nors viešai skelbiamuose 2022–2026 m. ES ekologinės gamybos apdovanojimų finalininkų ir laureatų sąrašuose Lietuvos atstovių kol kas nėra, mūsų šalies ekologinis sektorius turi daug sėkmės istorijų, kurios galėtų būti pristatytos visos Europos mastu.
ŽŪR pirmininkė: metas garsiau kalbėti apie Lietuvos ekologines ūkininkes
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkės Algimantos Pabedinskienės teigimu, moterų indėlis į šalies žemės ūkį kasmet didėja, tačiau apie jų pasiekimus vis dar kalbama per mažai.
Pasak ŽŪR pirmininkės, šiandien moterys ne tik sėkmingai vadovauja ūkiams, bet ir diegia inovacijas, plėtoja ekologinę gamybą, kuria trumpąsias maisto tiekimo grandines, puoselėja biologinę įvairovę, organizuoja edukacines veiklas ir aktyviai telkia kaimo bendruomenes.
Ji pabrėžia, kad tokie tarptautiniai apdovanojimai kaip EU Organic Awards yra puiki galimybė parodyti Europai geriausius Lietuvos ekologinio ūkininkavimo pavyzdžius.
Anot A. Pabedinskienės, Lietuvoje netrūksta ūkininkių, kurios savo darbais galėtų sėkmingai konkuruoti Europos mastu, todėl svarbu aktyviau dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir drąsiau pristatyti savo pasiekimus.
Tarptautinis pripažinimas – nauda visam sektoriui
Dalyvavimas EU Organic Awards – tai ne tik galimybė pelnyti prestižinį apdovanojimą. Tokie konkursai padeda skleisti gerąją patirtį, stiprina vartotojų pasitikėjimą ekologine produkcija, skatina bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos šalių ir didina ekologinio sektoriaus matomumą.
Lietuvos žemės ūkio rūmai ragina ekologinės gamybos ūkius, perdirbimo įmones, bendruomenes ir savivaldybes aktyviau dalyvauti šiuose apdovanojimuose. Lietuvoje turime daug pažangių ekologinių ūkių ir stiprių moterų lyderių, todėl belieka jų sėkmės istorijas garsiau pristatyti Europai.
Galbūt jau artimiausiais metais tarp EU Organic Awards finalininkių išvysime ir Lietuvos vardą.