Birželio 25 d. Briuselyje vykusiame Copa-Cogeca Prezidiumo posėdyje buvo aptarti strateginiai Europos Sąjungos žemės ūkio politikos klausimai – nuo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2027 metų iki naujų prekybos susitarimų, ES plėtros, anglies ūkininkavimo, gyvūnų gerovės, trąšų rinkos ir Europos ūkininkų konkurencingumo. Posėdyje Lietuvos žemės ūkio rūmams atstovavo Algis Baravykas.
Pasak A. Baravyko, šio Prezidiumo darbotvarkė aiškiai parodė, kad Europos žemės ūkis šiandien susiduria ne su vienu, o su visa eile tarpusavyje susijusių iššūkių – geopolitinių, ekonominių, klimato ir reguliacinių.
„Akivaizdu, kad Europos Sąjungoje vis daugiau kalbama ne tik apie aplinkosaugą, bet ir apie konkurencingumą bei maisto saugumą. Copa-Cogeca labai aiškiai gina poziciją, kad žalioji transformacija negali būti įgyvendinama silpninant ūkininkų ekonominį gyvybingumą. Lietuvos ūkininkams svarbu, kad šis balsas būtų girdimas Briuselyje“, – sako Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Algis Baravykas.
ES pirkėjų klubas – naujas anglies kreditų rinkos modelis
Vienas pirmųjų patvirtintų dokumentų buvo Copa-Cogeca pozicija dėl Europos Komisijos siūlomo ES pirkėjų klubo (EU Buyers’ Club). Šios iniciatyvos tikslas – sukurti centralizuotą aukštos kokybės anglies kreditų paklausos sistemą, kuri suteiktų ūkininkams stabilesnes pajamas už anglies kaupimą dirvožemyje ir klimato kaitą mažinančias priemones.
Diskusijose pabrėžta, kad vien CRCF reglamento nepakanka – būtina sukurti realią paklausą anglies kreditams, užtikrinti ilgalaikius investicinius signalus ir sąžiningą pajamų paskirstymą.
Tačiau Copa-Cogeca akcentavo ir rizikas – visa atsakomybė negali būti perkelta ūkininkams, būtini rizikos pasidalijimo mechanizmai, apsauga nuo stichinių nelaimių, o didžioji dalis sukuriamos vertės turi likti ūkininkams, o ne tarpininkams. Taip pat pabrėžta, kad anglies rinkos negali tapti kliūtimi pagrindinei žemės ūkio funkcijai – maisto gamybai.
„Jeigu anglies ūkininkavimas ateityje taps papildomu pajamų šaltiniu, sistema turi būti paprasta, skaidri ir ekonomiškai naudinga pačiam ūkininkui. Negalime leisti, kad didžiausią naudą pasiimtų tarpininkai ar finansinės platformos“, – pažymi A. Baravykas.
Baltymų strategija – stiprinti ir augalinę, ir gyvulinę gamybą
Prezidiumas taip pat patvirtino atnaujintą Copa-Cogeca poziciją dėl būsimos ES baltymų strategijos. Organizacija pabrėžia, kad ši strategija negali apsiriboti vien ankštinių augalų plėtra – ji turi apimti visą baltymų grandinę, įskaitant pieną, mėsą ir kitą gyvulininkystės produkciją.
Dokumente akcentuojama būtinybė mažinti ES priklausomybę nuo importuojamų sojų, skatinti vietinių baltyminių augalų auginimą, investuoti į ilgalaikius selekcijos tyrimus, remti naujas genetines technologijas (NGT), didinti pašarų naudojimo efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas organinių trąšų ir RENURE produktų naudojimui. Taip pat išreikštas nepritarimas laboratorijoje užaugintos mėsos propagavimui kaip alternatyvai tradicinei gyvulininkystei.
Gyvūnų gerovės rodikliai – pagalba, o ne bausmė
Daug diskusijų sulaukė ir pozicija dėl gyvūnų gerovės rodiklių. Copa-Cogeca pritaria duomenimis pagrįstam gyvūnų gerovės vertinimui, tačiau griežtai pasisako prieš naujų rodiklių pavertimą papildomu sankcijų mechanizmu.
Organizacija ragina išlaikyti savanorišką sistemą, užtikrinti, kad duomenys priklausytų ūkininkui, o skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas būtų naudojami ūkių valdymui gerinti, o ne naujai administracinei naštai kurti.
„Gyvūnų gerovė yra svarbi, tačiau nauji reikalavimai negali tapti dar vienu biurokratiniu instrumentu. Ūkininkams reikia konsultavimo, prevencijos ir praktinių sprendimų, o ne papildomų sankcijų“, – pabrėžia A. Baravykas.
ES plėtra – būtinas atsargus pasirengimas
Vienu strategiškai svarbiausių darbotvarkės klausimų tapo naujai kuriamos Copa-Cogeca darbo grupės dėl ES plėtros steigimas. Pagrindinis dėmesys skirtas galimam Ukrainos ir kitų kandidačių stojimui į ES bei jo poveikiui Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimui ir konkurencijai.
Diskusijose pabrėžta, kad Ukrainos narystė reikštų apie 30 proc. didesnį ES žemės ūkio naudmenų plotą, todėl būtinas papildomas BŽŪP finansavimas, ilgi pereinamieji laikotarpiai, rinkos apsaugos priemonės ir išsamūs poveikio vertinimai.
Trąšų veiksmų planas – dėmesys konkurencingumui
Prezidiume aptartas ir Europos Komisijos Trąšų veiksmų planas, parengtas reaguojant į augančias trąšų kainas, energetikos krizę ir nestabilumą Artimuosiuose Rytuose. Komisija siekia stiprinti ES trąšų gamybą, mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti organinių trąšų, digestato bei RENURE produktų naudojimą ir gerinti maistinių medžiagų perdirbimą.
Diskusijose taip pat pažymėta, kad iki šiol nėra pakankamai aišku, kokį realų poveikį trąšų kainoms turėjo CBAM mechanizmas, o Europos Sąjunga vis dar labai priklauso nuo importuojamų trąšų.
Tarptautinė prekyba – Mercosur, Kinija ir JAV
Atskiras dėmesys skirtas tarptautinei prekybai. Copa-Cogeca išreiškė susirūpinimą dėl Mercosur susitarimo, galimo jautienos, paukštienos, cukraus ir etanolio importo augimo bei nevienodų konkurencijos sąlygų. Taip pat aptarti prekybos konfliktai su Kinija, galintys paveikti kiaulienos ir pieno produktų eksportą, bei neapibrėžtumas dėl JAV muitų politikos.
Omnibus paketas – mažiau biurokratijos
Prezidiume pristatytas ir Omnibus reguliavimo supaprastinimo paketas, kuriuo siekiama sumažinti administracinę naštą žemės ūkiui. Copa-Cogeca siūlo spartinti biologinių augalų apsaugos priemonių registravimą, supaprastinti aplinkosaugos teisės aktų taikymą, suteikti daugiau lankstumo Nitratų direktyvai, peržiūrėti Pramoninių emisijų direktyvos nuostatas ir užtikrinti praktiškai įgyvendinamą Miškų naikinimo reglamento (EUDR) sistemą.
BŽŪP po 2027 metų
Jungtinėje Copa-Cogeca Prezidiumų sesijoje taip pat aptarta būsima BŽŪP ir ES daugiametė finansinė programa po 2027 metų. Pažymėta, kad kol kas reikšmingo politinio progreso nėra, tačiau Europos Komisija siūlo kaimo plėtros finansavimą integruoti į Nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP), numatant, kad bent 10 proc. šių planų lėšų būtų skiriama kaimo teritorijoms. Taip pat diskutuota apie investicijų, inovacijų, trąšų rinkos ir geopolitikos poveikį Europos žemės ūkiui.
Apibendrindamas posėdį A. Baravykas pažymėjo, kad Copa-Cogeca vis aktyviau gina Europos ūkininkų interesus formuojant būsimas ES politikos kryptis.
„Visose diskusijose aiškiai matyti bendra kryptis – Europos žemės ūkis turi išlikti konkurencingas, ekonomiškai gyvybingas ir pajėgus užtikrinti maisto saugumą. Todėl būtina, kad nauji teisės aktai, klimato tikslai ir tarptautiniai susitarimai būtų priimami įvertinus jų poveikį ūkininkams. Tik taip galėsime išlaikyti stiprų Europos ir Lietuvos žemės ūkį“, – reziumavo Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Algis Baravykas.