Europos Sąjungoje baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų teisėkūros procesų biotechnologijų srityje. 2026 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino galutinį susitarimą dėl Reglamento (ES) 2026/1388 dėl tam tikrais naujais genominiais metodais (NGM) gautų augalų ir jų produktų, o birželio 17 d. jam pritarė Europos Parlamentas. Reglamentas paskelbtas 2026 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir didžioji jo nuostatų dalis bus pradėta taikyti nuo 2028 m. liepos.
Naujasis reglamentas laikomas reikšmingu žingsniu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kurti klimato kaitai atsparesnes, ligoms ir kenkėjams atsparesnes bei produktyvesnes augalų veisles, kartu užtikrinant aukštą žmonių, gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.
Dvi naujų genominių metodų augalų kategorijos
Reglamentas naujais genominiais metodais sukurtus augalus suskirsto į dvi kategorijas.
Pirmajai (NGM-1) priskiriami augalai, kurių genetiniai pakeitimai galėtų atsirasti natūraliai arba būti išgauti taikant tradicinius selekcijos metodus. Tokiems augalams nebus taikoma įprasta GMO leidimų sistema, tačiau jų dauginamoji medžiaga bus ženklinama, o informacija apie tokius augalus, įskaitant duomenis apie patentus, bus skelbiama viešoje Europos Komisijos duomenų bazėje.
Antrajai kategorijai (NGM-2) priskiriami visi kiti naujais genominiais metodais sukurti augalai. Jiems ir toliau bus taikomi visi genetiškai modifikuotiems organizmams keliami reikalavimai – rizikos vertinimas, leidimų išdavimo procedūros, atsekamumas ir ženklinimas. Valstybės narės taip pat išlaikys teisę riboti arba uždrausti tokių augalų auginimą savo teritorijoje.
Svarbu ir tai, kad naujų genominių metodų augalai nebus naudojami ekologinėje gamyboje, o valstybės galės imtis priemonių, kad būtų išvengta jų atsitiktinio patekimo į ekologinės gamybos grandinę.
Žemės ūkio rūmai apie genomo redagavimą kalbėjo dar 2017 metais
Nors naujasis Europos Sąjungos reglamentas priimtas tik šiemet, diskusijas apie genomo redagavimo technologijų galimybes Lietuvos žemės ūkyje Žemės ūkio rūmai inicijavo dar prieš beveik dešimtmetį.
2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seime Seimo Kaimo reikalų komitetas kartu su Žemės ūkio rūmais surengė konferenciją „Naujausi fundamentalūs Lietuvos mokslininkų atradimai ir jų taikymo galimybės šalies žemės ūkio gamyboje“. Konferencijos moderatorius buvo tuometinis l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis, o pagrindinį pranešimą „Fundamentalūs Lietuvos mokslininkų atradimai“ skaitė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys – vienas žymiausių pasaulio genetikos mokslininkų ir genomo redagavimo technologijų kūrėjų. Konferencijoje buvo diskutuojama apie naujausių mokslo atradimų pritaikymą žemės ūkyje, inovacijų diegimą bei mokslo ir žemės ūkio bendradarbiavimą.
Mokslas turi būti žemės ūkio politikos pagrindas
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, kad dar 2017 metais buvo aišku, jog genomo redagavimo technologijos anksčiau ar vėliau taps svarbia žemės ūkio pažangos dalimi, todėl apie jas būtina kalbėti remiantis mokslu, o ne išankstinėmis nuostatomis.
„Žemės ūkio rūmai dar prieš devynerius metus inicijavo diskusiją apie naujausių biotechnologijų ir genomo redagavimo galimybes žemės ūkyje. Tąkart į Seimą pakvietėme profesorių Virginijų Šikšnį, nes buvo svarbu, kad apie šias technologijas kalbėtų pasaulinio lygio mokslininkas. Ir šiandien, rengiantis įgyvendinti naująjį Europos Sąjungos reglamentą, dar kartą su profesoriumi aptarėme jo reikšmę. Mokslas aiškiai rodo, kad nauji genominiai metodai nėra tapatūs klasikiniams GMO, todėl visuomenė turi gauti objektyvią informaciją. Tik remdamiesi mokslo argumentais galėsime priimti sprendimus, kurie didins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą, padės prisitaikyti prie klimato kaitos ir kartu užtikrins aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį“, – sako Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
Anot jo, Europos Sąjunga pasirinko atsakingą kelią – skatinti inovacijas, tačiau kartu išlaikyti griežtus saugos, atsekamumo, ženklinimo ir vartotojų informavimo reikalavimus.
Galimybė stiprinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą
Nauji genominiai metodai gali padėti kurti augalus, kurie būtų atsparesni klimato kaitos poveikiui, sausroms, ligoms ir kenkėjams, efektyviau naudotų maisto medžiagas bei vandenį ir leistų užauginti stabilesnį derlių.
Lietuvai tai ypač aktualu, nes žemės ūkis vis dažniau susiduria su klimato kaitos iššūkiais, didėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais ir būtinybe išlaikyti konkurencingą maisto gamybą. Naujasis Reglamentas (ES) 2026/1388 sudaro prielaidas mokslu grįstoms inovacijoms diegti, kartu išsaugant aukštą žmonių sveikatos, aplinkos apsaugos ir vartotojų pasirinkimo lygį. Dauguma reglamento nuostatų bus pradėtos taikyti nuo 2028 m. liepos, kai Europos Komisija ir valstybės narės parengs įgyvendinimo taisykles.