Europos Komisijai paskelbus Nitratų direktyvos vertinimo ataskaitą, savo poziciją pateikė Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA). Organizacija pripažįsta, kad direktyva per daugiau kaip tris dešimtmečius reikšmingai prisidėjo prie vandens kokybės gerinimo, tačiau pabrėžia, jog šiandien svarbiausias klausimas – ar dabartinis reguliavimas vis dar atitinka šiuolaikinio ir ateities žemės ūkio poreikius.
CEJA pažymi, kad vandens ir aplinkos apsaugos tikslai nėra kvestionuojami. Vis dėlto jų turi būti siekiama taikant priemones, kurios atsižvelgtų į besikeičiančias klimato sąlygas, ūkių ekonominį gyvybingumą, Europos apsirūpinimo maistu tikslus ir skirtingas ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Reikia lankstesnio požiūrio
Jaunieji Europos ūkininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien žemės ūkis susiduria su naujais iššūkiais – rinkų nestabilumu, geopolitine įtampa, ekstremaliais klimato reiškiniais ir augančiomis gamybos sąnaudomis. Todėl vienodi, griežtai kalendoriniais terminais grindžiami reikalavimai ne visuomet leidžia pasiekti geriausių aplinkosauginių rezultatų.
CEJA ragina pradėti platesnę diskusiją dėl lankstesnio organinių trąšų naudojimo, tikslesnio augalų maisto medžiagų valdymo, žiedinės ekonomikos sprendimų diegimo ir didesnės paramos investicijoms į modernias technologijas.
Lietuvos ūkininkams ši problema ypač aktuali
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžia, kad Nitratų direktyvos taikymo klausimai itin aktualūs ir Lietuvos ūkininkams.
„Lietuvoje tręšimo galimybes vis dažniau riboja ne tik teisės aktuose nustatyti terminai, bet ir realios oro sąlygos – užsitęsę lietingi laikotarpiai, šlapios dirvos, vėlyvas pavasaris ar ankstyvas rudens atšalimas. Todėl ūkininkams reikia ne formalaus, o mokslo duomenimis, dirvožemio būkle ir faktinėmis klimato sąlygomis pagrįsto reguliavimo“, – sako V. Grigas.
Pasak jo, klimato kaita verčia iš naujo įvertinti dabar galiojančius reikalavimus ir suteikti valstybėms narėms daugiau galimybių priimti sprendimus, paremtus faktinėmis meteorologinėmis ir agronominėmis sąlygomis.
Investicijos į inovacijas – kelias į tvaresnį ūkininkavimą
ŽŪR vicepirmininko V. Grigo teigimu, būtina sudaryti daugiau galimybių efektyviai naudoti mėšlą ir kitas organines trąšas, mažinant priklausomybę nuo importuojamų mineralinių trąšų. Kartu svarbu užtikrinti investicinę paramą mėšlo saugykloms, precizinio tręšimo technologijoms, dirvožemio tyrimams ir skaitmeninėms augalų maisto medžiagų apskaitos sistemoms.
Tokios investicijos ne tik padėtų mažinti maisto medžiagų nuostolius į aplinką, bet ir didintų ūkių efektyvumą bei konkurencingumą.
ŽŪR: būtina suderinti aplinkosaugą ir ūkių gyvybingumą
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pozicija išlieka nuosekli – vandens kokybės apsauga turi būti vienas svarbiausių žemės ūkio politikos tikslų, tačiau reguliavimas turi būti proporcingas, mokslo žiniomis pagrįstas ir pritaikytas praktinėms ūkininkavimo sąlygoms.
ŽŪR palaiko siekį modernizuoti Nitratų direktyvos taikymą, sudarant daugiau galimybių taikyti inovatyvius ir tvarius sprendimus, kurie padėtų vienu metu siekti aplinkosauginių tikslų, stiprinti ūkių konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikį Lietuvos bei visos Europos Sąjungos žemės ūkio gyvybingumą.