Naujausi „EU CAP Network“ leidiniai rodo aiškią Europos žemės ūkio politikos kryptį – daugiau dėmesio skiriama ūkių ekonominiam atsparumui, bendradarbiavimui, kartų kaitai, aplinkosaugai ir kaimo vietovių gyvybingumui. Vis dažniau pripažįstama, kad konkurencingas žemės ūkis negali būti kuriamas atsietai nuo ūkininkų pajamų, stipresnės jų padėties maisto grandinėje ir galimybių žmonėms gyventi bei kurti ateitį kaime.
Šios kryptys sutampa ir su naujosios Žemės ūkio ministerijos politinės komandos pristatytais prioritetais. Susitikime su žemės ūkio ir maisto sektoriaus socialiniais partneriais žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika pabrėžė ūkininkų pajamų didinimą, eksporto augimą, didesnės pridėtinės vertės kūrimą, vietos produkcijos perdirbimą, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą bei administracinės naštos mažinimą.
Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininko Vytenio Grigo teigimu, svarbiausia, kad šios kryptys neliktų tik politinėmis deklaracijomis.
„Europos ir Lietuvos prioritetai juda ta pačia kryptimi – siekiama stiprinti ūkių konkurencingumą, didinti jų atsparumą ir kurti gyvybingą kaimą. Tačiau tikrąją šių sprendimų vertę parodys tai, ar realią naudą pajus smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, kurie šiandien sudaro Lietuvos kaimo pagrindą“, – sako V. Grigas.
Šeimos ūkiai – kaimo gyvybingumo pagrindas
ŽŪR vicepirmininkas pabrėžia, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai atlieka kur kas platesnę funkciją nei vien maisto gamyba.
„Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra ne tik ekonominiai vienetai. Jie palaiko gyvus kaimus, vietos mokyklas, paslaugas, bendruomenes ir regioninę ekonomiką. Jei leisime jiems išnykti, vien investicijomis į infrastruktūrą kaimo gyvybės nesugrąžinsime“, – pabrėžia V. Grigas.
Todėl, anot jo, visos būsimos Europos Sąjungos ir nacionalinės priemonės turi būti vertinamos pagal tai, kiek jos padeda išsaugoti šeimos ūkius ir stiprina kaimo gyvybingumą.
Didesnė pridėtinė vertė – svarbiausia ūkių pajamų augimo sąlyga
„EU CAP Network“ publikacijose daug dėmesio skiriama ūkių veiklos diversifikacijai, kooperacijai, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai, kokybės sistemoms ir ūkininkų derybinės galios stiprinimui. Tai ypač aktualu mažesniems ūkiams, kurie negali konkuruoti vien gamybos mastu, tačiau gali kurti didesnę pridėtinę vertę per perdirbimą, tiesioginę prekybą ir vietos produktus.
Pasak V. Grigo, šioje srityje itin svarbus ir Žemės ūkio ministerijos siekis didinti lietuviškų produktų dalį viešajame maitinime.
„Viešasis maitinimas gali tapti stabilia vietos ūkininkų produkcijos rinka, tačiau pirkimų sąlygos turi būti pritaikytos ne tik stambiems tiekėjams. Smulkūs ūkiai, kooperatyvai ir vietos perdirbėjai taip pat turi turėti realią galimybę dalyvauti.“
Anot jo, šeimos ūkių ateitis priklauso ne nuo galimybės pagaminti daugiau žaliavos, o nuo galimybės gauti didesnę galutinės produkto vertės dalį.„Smulkių ir vidutinių ūkių neišgelbėsime ragindami juos gaminti dar daugiau pigios žaliavos. Jiems reikia galimybių perdirbti, kooperuotis, kurti vietos produktus ir gauti didesnę galutinės kainos dalį. Būtent taip stiprinamos ūkininkų pajamos ir gaivinami nykstantys kaimai.“
Kooperacija turi tapti kasdiene praktika
Europos ekspertai kooperaciją įvardija kaip vieną svarbiausių konkurencingumo didinimo priemonių. Bendros investicijos, produkcijos perdirbimas, rinkodara ir realizavimas leidžia mažinti sąnaudas bei stiprina ūkininkų derybines pozicijas.
V. Grigas įsitikinęs, kad Lietuvoje kooperacijai skatinti reikia daugiau nei papildomų balų paramos konkursuose.
„Reikalinga nuosekli sistema – konsultacijos, lengvatinis finansavimas, investicinė parama ir reali pagalba kuriant rinkas. Smulkus ūkis vienas dažnai neturi pakankamai galios, tačiau susivieniję ūkininkai gali kurti perdirbimą, prekės ženklus ir tiesiogiai pasiekti vartotoją.“
Kartų kaita – ilgalaikė investicija į kaimo ateitį
„EU CAP Network“ leidiniuose akcentuojama, kad vienkartinės paramos jauniesiems ūkininkams nepakanka. Ne mažiau svarbios galimybės įsigyti žemės, gauti finansavimą, naudotis viešosiomis paslaugomis ir kurti šeimą kaime.
ŽŪR vicepirmininko teigimu, kartų kaitos politika turi būti daug platesnė.
„Nykstančių kaimų neatgaivinsime vienkartinėmis priemonėmis. Jaunas žmogus kaime turi matyti ne tik paramos kvietimą, bet ir ilgalaikę perspektyvą – galimybę gauti žemės, uždirbti, auginti vaikus ir naudotis kokybiškomis paslaugomis. Kaimas turi būti vieta, kurioje galima ne tik dirbti, bet ir gyventi visavertį gyvenimą.“
Biurokratijos mažinimas – ne patogumas, o būtinybė
Administracinės naštos mažinimas įvardijamas ir tarp svarbiausių Žemės ūkio ministerijos prioritetų.
Pasak V. Grigo, biurokratija ypač skaudžiai paliečia mažesnius šeimos ūkius.
„Dideliam ūkiui biurokratija dažnai reiškia papildomą darbuotoją, o mažam ūkiui – prarastą darbo dieną laukuose ar fermoje. Todėl debiurokratizacija turi būti vertinama ne kaip techninis patogumas, bet kaip viena iš smulkių ir vidutinių ūkių išsaugojimo priemonių.“
ŽŪR nuomone, būtina ne tik trumpinti procedūras, bet ir atsisakyti besidubliuojančių reikalavimų, užtikrinti taisyklių stabilumą bei proporcingą jų taikymą skirtingo dydžio ūkiams.
Tvarumas turi būti ekonomiškai pagrįstas
Naujausiose Europos publikacijose daug dėmesio skiriama klimato kaitai, dirvožemio apsaugai, vandens išteklių valdymui, biologinei įvairovei ir skaitmeninėms technologijoms.
Tačiau, V. Grigo teigimu, aplinkosaugos tikslai gali būti sėkmingi tik tada, kai jie derinami su ūkių ekonominėmis galimybėmis.
„Aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir klimato reikalavimai turi būti lydimi adekvataus finansavimo, aiškių taisyklių ir realistiškų pereinamųjų laikotarpių. Tvarumas negali reikšti ūkių ekonominio silpninimo ar gamybos išstūmimo iš Lietuvos.“
Lietuvos ūkininkai jau kuria inovacijas
Tarp „EU CAP Network“ gerosios praktikos pavyzdžių pristatomos ir Lietuvos iniciatyvos – šeimos ūkių skaitmenizavimas, moderni gėlininkystė, biologinės įvairovės atkūrimas intensyviai dirbamuose laukuose bei biometano gamybos sprendimai.
Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai gali būti ne tik Europos politikos įgyvendintojai, bet ir inovacijų kūrėjai.
„Mūsų ūkiuose jau gimsta sprendimai, kurie gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Tačiau inovacijos turi būti prieinamos ne vien stambiausiems ūkiams. Būsima parama turi padėti modernizuotis ir smulkiems bei vidutiniams šeimos ūkiams, nes būtent jie yra kaimo socialinio ir ekonominio gyvybingumo pagrindas“, – sako V. Grigas.
Svarbiausia – konkretūs rezultatai
ŽŪR vertinimu, šiandien atsiveria galimybė suderinti būsimosios Europos Sąjungos žemės ūkio politikos kryptis su Lietuvos prioritetais, tačiau jų sėkmė priklausys nuo praktinio įgyvendinimo.
„Dabar turime galimybę suderinti būsimosios ES žemės ūkio politikos kryptis su nacionaliniais prioritetais. Jeigu ūkininkų pajamų didinimas, vietos perdirbimas, viešieji pirkimai, kooperacija ir biurokratijos mažinimas bus įgyvendinti nuosekliai, tai gali tapti realiu postūmiu šeimos ūkiams ir kaimo gyvybingumui. Tačiau rezultatus turėsime vertinti ne pagal parengtų priemonių skaičių, o pagal tai, kiek ūkių išliko, kiek jaunų žmonių pradėjo ūkininkauti ir kiek gyvybės sugrįžo į Lietuvos kaimus“, – apibendrina Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas.