Ispanijoje dėl užsitęsusios kaitros ir itin didelio miškų gaisrų pavojaus žemdirbių organizacijos ragina stiprinti ūkininkų vaidmenį gaisrų prevencijoje ir gesinime. Jų teigimu, ūkininkai gali tapti svarbiais partneriais ne tik saugant savo ūkius, bet ir padedant apsaugoti kaimo bendruomenes, infrastruktūrą bei gamtos išteklius.
Žemės ūkio organizacijos siūlo parengti specialias ūkininkų mokymo programas, sukurti bendradarbiavimo mechanizmą su ugniagesių ir civilinės saugos tarnybomis, sudaryti savanorių bei jų turimos technikos registrą, užtikrinti aiškius komunikacijos kanalus ir nustatyti kompensavimo tvarką ūkininkams, kurie padeda gesinti gaisrus.
Ūkininkų technika gali būti itin svarbi
Ispanijos žemdirbių organizacijų teigimu, ūkininkai dažnai pirmieji pastebi kilusį gaisrą ir gali greitai reaguoti. Traktoriai su žemės dirbimo padargais gali operatyviai suformuoti priešgaisrines juostas, o vandens cisternos – padėti gesinti ugnį iki atvykstant profesionalioms gelbėjimo pajėgoms.
Ne mažiau svarbios ir vietos ūkininkų žinios – jie puikiai pažįsta vietovę, privažiavimo kelius, vandens telkinius ir gali padėti ugniagesiams greičiau orientuotis sudėtingose vietovėse.
Šių metų gaisrų sezonas – itin sudėtingas
2026 metų vasara Ispanijoje pasižymi rekordine kaitra ir dideliu gaisrų skaičiumi. Liepos pabaigoje dideli miškų gaisrai siautėjo Madrido, Kastilijos ir Leono, Kastilijos–La Mančos bei kituose regionuose. Dėl jų buvo evakuoti tūkstančiai gyventojų, o gesinimo darbams pasitelktos ne tik nacionalinės, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių pajėgos pagal ES civilinės saugos mechanizmą.
Kol kas galutiniai šių metų žemės ūkiui padarytos žalos vertinimai dar nėra paskelbti, todėl tikslūs ūkininkų patirtų nuostolių mastai nėra žinomi. Vis dėlto jau pranešama apie išdegusias ganyklas, sunaikintus pašarus, apgadintą žemės ūkio infrastruktūrą ir sutrikusią gyvulininkystės ūkių veiklą kai kuriuose regionuose.
Siekia aiškios kompensavimo sistemos
Žemdirbių organizacijos pabrėžia, kad ūkininkai, kurie savo technika prisideda prie gaisrų gesinimo, neturėtų vieni prisiimti su tuo susijusių išlaidų ir rizikos.
Todėl siūloma nustatyti aiškią kompensavimo tvarką tais atvejais, kai gesinant gaisrus sugadinama žemės ūkio technika, sunaudojami degalai, patiriamos papildomos darbo sąnaudos arba nukenčia pasėliai, pašarai ar gyvuliai.
Tiesa, ne visi prie gaisrų gesinimo prisidedantys ūkininkai patiria tiesioginių nuostolių. Daugeliu atvejų jų technika naudojama tik priešgaisrinėms juostoms įrengti ar vandeniui gabenti, todėl papildomos išlaidos apsiriboja degalais ir darbo laiku. Tačiau regionuose, kuriuose ugnis pasiekia žemės ūkio naudmenas, nuostoliai gali būti labai dideli ir turėti ilgalaikių pasekmių ūkių veiklai.
Prevencija – pigesnė už padarinių likvidavimą
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad Ispanija vis daugiau dėmesio skiria ne tik gaisrų gesinimui, bet ir jų prevencijai. Po itin didelių 2025 m. miškų gaisrų šalies Vyriausybė skyrė daugiau kaip 27,8 mln. eurų paramą beveik 9 700 ūkininkų ir gyvulių augintojų, nukentėjusių nuo gaisrų. Pagalba buvo skirta prarastoms pajamoms kompensuoti ir žemės ūkio draudimo išlaidoms padengti.
Kartu vis daugiau dėmesio skiriama ir natūralioms prevencijos priemonėms. Pavyzdžiui, Galisijos regione skatinamas vietinių galvijų, avių ir ožkų ganymas krūmynuose bei sunkiai prieinamose teritorijose. Gyvuliai natūraliai sumažina degios augalijos kiekį, todėl mažėja gaisrų plitimo rizika. Tokia praktika jau laikoma viena iš veiksmingų ilgalaikės gaisrų prevencijos priemonių.
Žemdirbių organizacijų nuomone, tik glaudus ūkininkų, ugniagesių, savivaldybių ir valstybės institucijų bendradarbiavimas leis veiksmingiau apsaugoti žmones, ūkius, pasėlius ir kaimo infrastruktūrą nuo vis dažnėjančių ekstremalių gamtos reiškinių.