Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), išnagrinėję Žemės ūkio ministerijos parengtą Strateginio plano intervencinės priemonės „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektą, pateikė pastabas ir siūlo nekeisti šiuo metu galiojančio reikalavimo, kad pagal priemonę remiami gyvūnai būtų gauti grynuoju veisimu.
ŽŪR pozicija parengta atsižvelgiant į ŽŪR narės – Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos – pateiktus argumentus ir ilgametę šios organizacijos kompetenciją nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo srityje.
Siūlomas pakeitimas kelia abejonių
Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo, kad saugomų veislių gyvūnai būtų gauti grynuoju veisimu, paliekant tik nuostatą, jog gyvūnas turi būti grynaveislis veislinis gyvūnas, įrašytas į kilmės knygos pagrindinį skyrių.
ŽŪR vertinimu, toks pakeitimas neatitiktų pagrindinio intervencinės priemonės tikslo – išsaugoti nykstančių Lietuvos senųjų veislių genetinį savitumą.
Pasak Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos pirmininkės, LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės dr. Rūtos Šveistienės, grynasis veisimas yra viena svarbiausių prielaidų išsaugoti autentiškas Lietuvos senąsias veisles ateities kartoms.
Nuotraukoje: dr. Rūta Šveistienė
„Grynojo veisimo reikalavimas nėra formalumas – tai esminė genetinių išteklių išsaugojimo priemonė. Tik nuosekliai taikant grynąjį veisimą galima užtikrinti, kad nykstančių Lietuvos senųjų veislių populiacijos išliks genetiškai savitos ir nebus papildomos kitų veislių genetine medžiaga. Būtent tai ir yra šios intervencinės priemonės esmė“, – pabrėžia dr. R. Šveistienė.
Vien kilmės knygos įrašo nepakanka
ŽŪR atkreipia dėmesį, kad gyvūno įrašymas į kilmės knygos pagrindinį skyrių patvirtina jo veislinį statusą, tačiau savaime neužtikrina, jog visa populiacija buvo formuojama taikant grynojo veisimo principus.
Todėl, ŽŪR nuomone, atsisakius grynojo veisimo reikalavimo gali susidaryti prielaidos vienodai vertinti skirtingais veisimo principais formuojamas populiacijas, o tai neatitiktų genetinių išteklių išsaugojimo tikslų.
„Lietuvos senosios veislės yra ne tik mūsų žemės ūkio istorijos dalis – tai ir vertingas genetinis paveldas. Jei siekiame šį paveldą išsaugoti, turime užtikrinti, kad veisimo reikalavimai išliktų nuoseklūs ir orientuoti į genetinio autentiškumo išlaikymą. Priešingu atveju kyla rizika palaipsniui prarasti tai, ką daugelį metų stengėmės išsaugoti“, – sako dr. R. Šveistienė.
ŽŪR siūlo išlaikyti galiojantį reglamentavimą
Atsižvelgdami į Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos pateiktus argumentus, Lietuvos žemės ūkio rūmai oficialiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siūlydami nekeisti šiuo metu galiojančių įgyvendinimo taisyklių ir išlaikyti reikalavimą, kad pagal intervencinę priemonę būtų remiami tik grynuoju veisimu gauti saugomų Lietuvos senųjų veislių gyvūnai.
ŽŪR įsitikinimu, tik nuoseklus genetinio savitumo išsaugojimas leis pasiekti pagrindinį Strateginio plano intervencinės priemonės tikslą – išsaugoti nykstančias Lietuvos senąsias gyvūnų ir naminių paukščių veisles bei jų genetinę vertę ateities kartoms.
Viršelio nuotraukoje Senojo genotipo Lietuvos žalasis galvijas. Už nuotrauką ačiū Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrui.