Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, siūlydami peržiūrėti planuojamą beveik 20 mln. eurų skubios finansinės paramos dėl padidėjusių trąšų ir energijos kainų paskirstymo modelį. ŽŪR nuomone, parama neturėtų būti koncentruojama tik į atskirus sektorius – būtina užtikrinti objektyvias ir vienodas sąlygas skirtingas žemės ūkio veiklas vykdantiems ūkiams.
Paramos paskirstymo klausimas buvo aptartas ir 2026 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame ŽŪR bendruomenės susirinkime, kuriame dalyvavę ŽŪR narių organizacijų lyderiai ir atstovai diskutavo, kaip turėtų būti paskirstyta skubi finansinė parama, kad ji kuo objektyviau atspindėtų skirtingų žemės ūkio sektorių patiriamas sąnaudas.
Beveik 20 mln. eurų paramos
Lietuvai iš Europos Komisijos skirtos paramos numatyta 9,788 mln. eurų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė papildomai skirti tokio pat dydžio nacionalinį finansavimą. Taigi bendra ūkininkams numatyta paramos suma sudarys beveik 20 mln. eurų.
2026 m. rugpjūčio 18 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje pristatytas planuojamas paramos paskirstymo modelis.
Pagal jį 16,576 mln. eurų numatoma skirti paramai už plotą, taikant 9,77 Eur/ha išmoką, o dar 3 mln. eurų – paramai už pienines karves, taikant 18,34 Eur/SG išmoką.
ŽŪR organizacijų vertinimu, paramos susiejimas tik su dviem kriterijais – deklaruojamu plotu ir pieninių karvių skaičiumi – nepakankamai atspindi realią situaciją žemės ūkyje.
Išaugusias sąnaudas patiria ne du sektoriai
Padidėjusios kuro, trąšų ir kitos gamybos sąnaudos palietė gerokai platesnį žemės ūkio sektorių ratą.
Su išaugusiomis sąnaudomis susiduria ne tik augalininkystės ir pienininkystės ūkiai, bet ir mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės bei kitų žemės ūkio šakų atstovai.
Būtent į tai dėmesį atkreipė ir į ŽŪR bendruomenės susirinkimą susirinkę narių organizacijų atstovai. Jų nuomone, skirstant paramą svarbu pasirinkti tokį kriterijų, kuris sudarytų galimybes įvertinti skirtingų žemės ūkio veiklų specifiką ir nepaliktų nuošalyje sektorių, taip pat patyrusių išaugusias gamybos sąnaudas.
ŽŪR siūlo remtis gazolių normomis
ŽŪR siūlo paramos paskirstymui pasitelkti valstybėje jau taikomą mechanizmą – gazolių, skirtų žemės ūkio produktų gamybai, normas.
Šios normos nustatytos Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667, priede.
Toks kriterijus leistų diferencijuoti paramą pagal konkrečią vykdomą žemės ūkio veiklą ir jos apimtį, kartu panaudojant duomenis, kuriuos valstybė jau administruoja.
ŽŪR vertinimu, tai sudarytų galimybes išvengti atskirų sektorių išskyrimo ir nustatyti vienodas, objektyvias bei nediskriminacines paramos skyrimo sąlygas.
Parama turėtų atspindėti veiklos mastą ir sąnaudų intensyvumą
ŽŪR taip pat pritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymui į kompensuojamas kultūras neįtraukti pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai.
Kreipdamiesi į Žemės ūkio ministeriją, ŽŪR prašo peržiūrėti planuojamą paramos paskirstymo modelį ir įvertinti galimybę paramą paskirstyti pagal nustatytas gazolių normas, proporcingai atsižvelgiant į žemės ūkio subjektų vykdomą veiklą ir jos apimtį.
ŽŪR įsitikinimu, toks modelis leistų paramą skirti ne pagal iš anksto pasirinktus sektorius, o vadovaujantis kriterijumi, kuris geriau atspindi žemės ūkio veiklos mastą ir sąnaudų intensyvumą.
Paramos tikslas turėtų būti padėti tiems ūkiams ir sektoriams, kurie realiai patyrė padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl jos paskirstymo mechanizmas turi būti kuo objektyvesnis, skaidresnis ir nediskriminuojantis atskirų žemės ūkio šakų.