Rugpjūčio 25 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkai Andžej Kulevičius ir Vytenis Grigas dalyvavo renginyje „AgroMaisto Impulsas 2026“, subūrusiame ūkininkus, agromaisto sektoriaus įmonių, savivaldos, mokslo ir technologijų atstovus diskusijoms apie sektoriaus konkurencingumą, inovacijas, finansavimo galimybes bei gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių ekonominių ir geopolitinių aplinkybių.
Renginio organizatoriai akcentavo, kad agromaisto versle retai viskas vyksta pagal planą. Ūkininkų veiklos rezultatus gali iš esmės pakeisti sausros, liūtys, šalčiai ar aukšta temperatūra, o verslo pajamas ir konkurencingumą veikia energijos kainos, rinkų svyravimai bei geopolitinė situacija. Todėl gebėjimas laiku įvertinti pokyčius, pastebėti naujas galimybes ir jomis pasinaudoti tampa neatsiejama šiuolaikinio žemės ūkio dalimi.
A. Kulevičius: technologijos turi padėti ūkininkui, o ne tapti papildoma našta
Viena pagrindinių renginio diskusijų – „Ūkininkas ir technologijos: partnerystė ar iššūkis?“ Joje kartu su kitais žemės ūkio, mokslo, verslo ir savivaldos atstovais dalyvavo ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius.
Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta skaitmeninių technologijų vietai šiuolaikiniame ūkyje: ar jos jau tampa natūraliu ūkininko partneriu, padedančiu priimti tikslesnius sprendimus ir didinti konkurencingumą, ar vis dar kelia nemažai iššūkių dėl investicijų poreikio, kompetencijų trūkumo, duomenų valdymo bei praktinio technologijų pritaikymo.
„ŽŪR požiūriu, kalbant apie žemės ūkio skaitmenizaciją ir inovacijas, itin svarbu nepamesti pagrindinio jų naudotojo – ūkininko. Technologijos neturėtų būti diegiamos vien todėl, kad jos naujos ar madingos. Jos turi spręsti konkrečias ūkyje kylančias problemas, padėti taupyti laiką ir išteklius, mažinti gamybos sąnaudas, tiksliau planuoti darbus bei valdyti rizikas. Ne mažiau svarbus ir technologijų prieinamumas. Skaitmeninė transformacija negali tapti procesu, kuriame dalyvauti pajėgūs tik didžiausi ir finansiškai stipriausi ūkiai. Inovatyvūs sprendimai turi būti praktiškai pritaikomi ir ekonomiškai pagrįsti skirtingo dydžio ūkiams“, – pažymėjo A.Kulevičius.
Kaip technologijas paversti realia nauda ūkiui?
Renginio metu pristatytos naujausios agromaisto sektoriaus tendencijos, skaitmeniniai sprendimai ir praktikoje jau taikomos inovacijos. Diskusijose ieškota atsakymų, kaip technologijas rinktis ne dėl jų naujumo, o dėl kuriamos vertės, kaip mažinti ūkių ir įmonių veiklos neapibrėžtumą bei išlaikyti konkurencingumą nuolat besikeičiančiomis sąlygomis.
Šiame kontekste ypatingas dėmesys teko tarptautinei iniciatyvai „Farmtopia“, kurios baigiamuoju renginiu tapo „AgroMaisto Impulsas“. Iniciatyvą įgyvendino 22 partneriai iš 12 Europos šalių, siekę, kad pažangios žemės ūkio technologijos taptų prieinamesnės smulkiems ir vidutiniams ūkiams.
Vienas svarbiausių „Farmtopia“ principų – technologijų bendrakūra kartu su pačiais ūkininkais. Toks požiūris leidžia pirmiausia išsiaiškinti realius ūkių poreikius ir tik tada kurti sprendimus, kuriuos galima praktiškai pritaikyti kasdieniame darbe.
Iniciatyvos metu realiomis sąlygomis išbandyti sprendimai, paremti dronų, hiperspektrinių kamerų, dirvožemio jutiklių, palydovinių duomenų ir dirbtinio intelekto technologijomis. Jų tikslas – padėti ūkininkams anksčiau pastebėti rizikas, tiksliau planuoti darbus ir sprendimus priimti remiantis patikimais duomenimis.
Finansavimas, ūkių modernizavimas ir geopolitiniai iššūkiai
„AgroMaisto Impulsas 2026“ programoje daug dėmesio skirta ne tik technologijoms, bet ir jų diegimui reikalingoms finansinėms galimybėms.
Renginio dalyviams pristatytos nacionalinės finansavimo priemonės mažoms ir vidutinėms įmonėms bei Europos Sąjungos paramos galimybės ūkiams modernizuoti. Kalbėta apie investicijas į ūkių plėtrą, tvarumą, inovacijų diegimą ir konkurencingumo stiprinimą.
Atskiras dėmesys skirtas geopolitinei situacijai ir jos poveikiui Lietuvos žemės ūkiui bei maisto pramonei. Diskutuota, kaip tarptautiniai konfliktai ir geopolitiniai procesai keičia pasaulines rinkas, prekybos srautus, žaliavų bei energijos kainas ir kaip dėl to gali keistis Lietuvos agromaisto sektoriaus konkurencingumas.
ŽŪR vicepirmininkų A. Kulevičiaus ir V. Grigo dalyvavimas renginyje svarbus ir tuo, kad technologiniai pokyčiai negali būti vertinami atskirai nuo ūkininkų ekonominės situacijos. Naujos technologijos ūkiui turi ne tik egzistuoti – ūkininkas turi turėti finansines galimybes jas įsigyti, pakankamai žinių jomis naudotis ir aiškiai matyti jų kuriamą ekonominę naudą.
Inovacijos turi būti kuriamos drauge su ūkininkais
Renginyje išryškėjo svarbi kryptis – norint sėkmingai modernizuoti Lietuvos žemės ūkį, technologijų kūrėjų, mokslininkų, ūkininkų ir žemdirbių organizacijų bendradarbiavimas turi prasidėti dar sprendimų kūrimo etape.
„Ūkininkas turi būti ne tik galutinis naujos technologijos pirkėjas ar naudotojas, bet ir visavertis jos kūrimo proceso dalyvis. Būtent praktinė ūkininkų patirtis leidžia įvertinti, kokių sprendimų iš tikrųjų reikia ūkiams ir kokios technologijos gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Tokio požiūrio svarba ypač didėja šiandien, kai žemės ūkiui vienu metu tenka spręsti klimato kaitos, darbo jėgos trūkumo, augančių gamybos sąnaudų, geopolitinio neapibrėžtumo ir konkurencingumo iššūkius“, – kalbėjo V. Grigas.
„AgroMaisto Impulsas 2026“ dar kartą parodė, kad žemės ūkio ir viso agromaisto sektoriaus konkurencingumas vis labiau priklauso nuo gebėjimo derinti ūkininko praktinę patirtį, mokslą, technologijas, investicijas ir tinkamus politinius sprendimus.
Žemės ūkio rūmams svarbu, kad vykstant technologinei žemės ūkio transformacijai būtų girdimas ūkininkų balsas, o inovacijos būtų vertinamos pagal tai, kiek realios naudos jos sukuria ūkiui – padeda mažinti sąnaudas ir rizikas, efektyviau naudoti išteklius, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir stiprinti Lietuvos ūkių konkurencingumą.