Nuo rugsėjo 3 d. Europos Sąjungoje pradedamos taikyti griežtesnės gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų importo taisyklės, susijusios su antimikrobinių medžiagų naudojimu. „Farm Europe“ ir „Eat Europe“ šį žingsnį vertina kaip svarbų postūmį siekiant tikro abipusiškumo prekyboje – ES rinkai produkciją tiekiantiems trečiųjų šalių gamintojams turi būti keliami tokie pat aukšti reikalavimai, kokių privalo laikytis Europos ūkininkai.
Nuo 2026 m. rugsėjo 3 d. gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai, skirti žmonių maistui ir importuojami į Europos Sąjungą, turės atitikti ES reikalavimus dėl tam tikrų antimikrobinių medžiagų naudojimo. Brazilija šiuo metu nėra įtraukta į šiuos reikalavimus atitinkančių trečiųjų šalių sąrašą.
Tai reiškia, kad Brazilijos eksportuotojai, norintys tiekti atitinkamus produktus ES rinkai, turės įrodyti jų atitiktį Europos Sąjungos reikalavimams.
„Farm Europe“ ir „Eat Europe“ šį sprendimą vadina konkrečiu žingsniu siekiant tikrojo abipusiškumo ES prekybos politikoje.
Vienodi reikalavimai – nepriklausomai nuo produkto kilmės
Organizacijos pabrėžia paprastą, tačiau Europos žemdirbiams itin svarbų principą: negali egzistuoti skirtingi standartai priklausomai nuo to, ar maisto produktas pagamintas Europos Sąjungoje, ar importuotas iš trečiosios šalies.
Europos ūkininkams ir maisto gamintojams taikomi griežti maisto saugos, veterinarijos, atsekamumo ir kiti gamybos reikalavimai. Jų laikymasis ūkiams ir įmonėms reiškia ne tik papildomą atsakomybę, bet ir išlaidas.
Todėl į ES bendrąją rinką patenkanti importuojama produkcija neturėtų įgyti konkurencinio pranašumo vien todėl, kad jos gamybos šalyje galioja žemesni standartai.
„Farm Europe“ ir „Eat Europe“ nuomone, vienodos taisyklės yra svarbios ir Europos vartotojų apsaugai, ir sąžiningoms konkurencijos sąlygoms žemės ūkio sektoriuje.
Brazilijos sertifikavimo sistema dar kelia klausimų
Organizacijos atkreipia dėmesį, kad Brazilijos institucijos ir gyvulininkystės sektoriaus atstovai paskelbė apie naują sertifikavimo protokolą, kuriuo ketinama užtikrinti atitiktį ES reikalavimams dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo.
Tačiau, remiantis jų pateikiama informacija, ši sistema dar tik pradedama įgyvendinti, o pagal naująjį protokolą kol kas nėra sertifikuotas nė vienas ūkis.
Todėl, „Farm Europe“ ir „Eat Europe“ vertinimu, vien deklaruojamų įsipareigojimų nepakanka – būtini patikimi ir praktiškai veikiantys kontrolės bei atitikties tikrinimo mechanizmai.
Organizacijos ragina Europos Komisiją laikytis griežto ir atsargaus požiūrio bei stiprinti oficialią iš Brazilijos importuojamos jautienos kontrolę. Brazilijos kompetentingos institucijos, jų teigimu, turi pateikti patikrinamas garantijas, kad į ES eksportuojama produkcija iš tiesų atitinka Europos reikalavimus.
Kontroliuoti reikia ne tik pasienyje
„Eat Europe“ prezidentas Luigi Scordamaglia pabrėžia, kad Brazilijos atvejis parodo būtinybę daugiau dėmesio skirti pačiai gamybos grandinei eksportuojančioje valstybėje.
Jo teigimu, būtina stiprinti eksportuojančių šalių gamybos sistemų kontrolę, sertifikavimą ir tikrinimo procedūras, o ne pasikliauti vien jau pagamintos produkcijos patikromis ES pasienyje.
Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi nuo pat gyvūno auginimo ir gamybos proceso pradžios iki galutinio produkto patekimo į Europos rinką.
Tai svarbu ir antimikrobinių medžiagų naudojimo, ir produktų atsekamumo, kitų ES maisto saugos bei gamybos standartų požiūriu.
Sąžiningos konkurencijos klausimas
Europos gamintojams šis klausimas aktualus ne tik dėl maisto saugos.
Ūkininkai ES kasdien dirba laikydamiesi aukštų gyvūnų sveikatos, veterinarijos, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų. Šių standartų įgyvendinimas didina gamybos sąnaudas, todėl Europos gamintojai pagrįstai kelia klausimą, ar tokios pačios sąlygos taikomos ir jų konkurentams iš trečiųjų šalių.
„Farm Europe“ prezidentas Yves Madre pabrėžia, kad Europos maisto saugos sistemos patikimumas priklauso nuo gebėjimo visiems taikyti vienodas taisykles.
Skirtingas standartų taikymas, jo vertinimu, gali ne tik mažinti vartotojų pasitikėjimą, bet ir sudaryti nepalankesnes konkurencines sąlygas Europos gamintojams, kurie privalo vykdyti visus ES reikalavimus.
Šis klausimas vis daugiau dėmesio sulaukia ir Europos Parlamente. Diskutuojant dėl Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento reformos keliama nuostata, kad į Europos Sąjungą importuojami produktai turėtų atitikti ES gamybos standartus.
Rugsėjo 3-ioji – ne pabaiga, o pradžia
„Farm Europe“ ir „Eat Europe“ pabrėžia, kad rugsėjo 3 d. įsigaliojantys reikalavimai yra svarbus žingsnis, tačiau jų reikšmę parodys praktinis įgyvendinimas.
Vien taisyklių įtvirtinimo teisės aktuose nepakanka – būtina užtikrinti veiksmingą kontrolę ir realią importuojamos produkcijos atitiktį ES standartams.
Europos vartotojai turi būti tikri, kad jų perkamas maistas atitinka vienodus saugos reikalavimus nepriklausomai nuo jo kilmės šalies. Lygiai taip pat Europos ūkininkai turi turėti pagrindą tikėtis, kad importuojama produkcija nekonkuruos su jų produkcija naudodamasi žemesnių gamybos standartų suteikiamu pranašumu.
Todėl rugsėjo 3-ioji – ne galutinis taškas, o dar vienas svarbus žingsnis siekiant principo: kas galioja Europos ūkininkui, turi galioti ir norinčiajam savo produkciją parduoti Europos rinkoje.