Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI) didele balsų dauguma pritarė pozicijai dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (IED) peržiūros, kuria siekiama išvengti neproporcingos administracinės ir finansinės naštos gyvulininkystės ūkiams. Europos ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams atstovaujanti Copa-Cogeca šį sprendimą vertina palankiai ir pabrėžia – gyvulininkystės ūkiai nėra pramonės objektai, todėl jiems negali būti mechaniškai taikomas didiesiems pramoniniams teršėjams sukurtas reguliavimas.
Reikalavimai – didžiausiems kiaulių ir paukščių ūkiams
Diskusijos dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos gyvulininkystės sektoriui nėra naujos. Dar 2023 m. Europos Parlamentas pasisakė už tai, kad nebūtų reikšmingai plečiama ūkių, patenkančių į direktyvos taikymo sritį, grupė.
Tuomet Parlamentas pritarė riboms, pagal kurias reikalavimai būtų taikomi intensyvaus auginimo ūkiams, turintiems daugiau kaip 40 tūkst. vietų naminiams paukščiams, daugiau kaip 2 tūkst. vietų penimoms kiaulėms, sveriančioms daugiau kaip 30 kg, arba daugiau kaip 750 vietų paršavedėms.
Copa-Cogeca nuosekliai laikosi pozicijos, kad gyvulininkystės ūkiams negali būti taikomas toks pats reguliavimo principas kaip dideliems pramoniniams įrenginiams.
Svarbus administracinės naštos klausimas
Vienas pagrindinių ūkininkų organizacijų argumentų – reguliavimo proporcingumas.
Griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai ūkiams reiškia ne tik investicijas į technologijas ar infrastruktūrą. Kartu atsiranda papildomos registravimo, duomenų rinkimo, ataskaitų teikimo ir kitos administracinės procedūros.
Todėl AGRI komiteto pozicijoje siekiama paprastesnių registravimo ir duomenų teikimo procedūrų bei mažesnės administracinės naštos ūkininkams.
Copa-Cogeca vertinimu, ypač svarbu užtikrinti, kad į sudėtingą pramoninių išmetamų teršalų reguliavimo sistemą nepatektų mažesni ir šeimos ūkiai.
Griežtesni reikalavimai gali turėti pasekmių visai ES gamybai
Copa-Cogeca atkreipia dėmesį ir į platesnes galimo reguliavimo pasekmes.
Jeigu gyvulininkystės ūkiams būtų nustatyti neproporcingi reikalavimai, daliai jų investicijos ir papildoma administracinė našta galėtų tapti sunkiai pakeliama. Tai savo ruožtu galėtų mažinti gyvulininkystės gamybą Europos Sąjungoje.
Ūkininkų organizacijos taip pat kelia konkurencingumo klausimą: mažėjant gamybai ES, didėtų poreikis dalį gyvūninės kilmės produkcijos įsivežti iš trečiųjų šalių.
Tokiu atveju atsirastų paradoksali situacija – Europos ūkininkams būtų taikomi vis griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, tačiau ES rinka taptų labiau priklausoma nuo importuojamos produkcijos, kurios gamintojams ne visuomet taikomi lygiaverčiai reikalavimai.
Copa-Cogeca: reikia proporcingo reguliavimo
Copa-Cogeca palankiai vertina AGRI komiteto poziciją ir ragina tolesniame teisėkūros procese išlaikyti proporcingą požiūrį į gyvulininkystės sektorių.
Organizacija pabrėžia, kad Europos ūkininkai jau įgyvendina daugybę aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir klimato politikos reikalavimų, todėl naujas reguliavimas turi būti pagrįstas realiu ūkių poveikiu ir jų dydžiu.
Svarbu ir tai, kad aplinkosaugos tikslų būtų siekiama nemažinant Europos žemės ūkio konkurencingumo bei gebėjimo apsirūpinti savo gamybos maistu.
Copa-Cogeca pozicija aiški – gyvulininkystės ūkiai neturi būti vertinami kaip pramoniniai įrenginiai, o aplinkosaugos reikalavimai turi būti proporcingi ir įgyvendinami nesukuriant perteklinės administracinės naštos ūkininkams.