Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą Nr. 22/2026 „Vaisių ir daržovių sektoriaus augintojų organizacijos. Palanki terpė konkurencingumui didinti, jei joms skiriamas tinkamas dėmesys“. Auditoriai nustatė, kad ES parama padeda augintojų organizacijoms mažinti sąnaudas, didinti apyvartą ir stiprinti ūkininkų derybinę galią, tačiau narystė tokiose organizacijose visoje ES mažėja, o jų padėtis rinkoje silpnėja.
Ataskaita ypač aktuali vykstant diskusijoms dėl būsimos 2028–2034 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir ES daugiamečio biudžeto. Audito Rūmai pabrėžia, kad augintojų organizacijos gali būti veiksminga priemonė ūkininkų konkurencingumui ir jų pozicijoms maisto tiekimo grandinėje stiprinti, tačiau tam būtinos palankesnės ir aiškesnės sąlygos.
ES – beveik 1 500 pripažintų augintojų organizacijų
2024 m. Europos Sąjungoje veikė 1 488 pripažintos vaisių ir daržovių augintojų organizacijos, vienijusios 187 372 narius. Be to, ES veikė 69 pripažintos augintojų organizacijų asociacijos.
Audito Rūmų skaičiavimais, 2023 m. pripažintos augintojų organizacijos sukūrė apie 42 proc. visos ES vaisių ir daržovių sektoriaus produkcijos vertės.
Finansinė parama taip pat reikšminga – 2023 m. augintojų organizacijoms skirta 1,06 mlrd. eurų ES paramos. Ji teikiama pagal daugiametes veiklos programas, kurias bendrai finansuoja ES ir patys augintojai.
Šios lėšos naudojamos įrangai ir infrastruktūrai modernizuoti, narių ūkiams atnaujinti, gamybos sąnaudoms mažinti, produkcijos kokybei ir vertei didinti, pakavimui, logistikai, sertifikavimui, rinkodarai, vandens ir energijos naudojimo efektyvumui gerinti.
Parama duoda konkrečios ekonominės naudos
Auditoriai nustatė, kad ES finansavimas iš tiesų suteikia augintojų organizacijoms priemonių konkurencingumui stiprinti.
Organizacijos investuoja į modernizavimą ir automatizavimą, o tai padeda mažinti darbo, energijos, vandens ir kitas gamybos sąnaudas. Daugiametis ES finansavimas taip pat suteikia daugiau stabilumo planuojant dideles investicijas, kurias pavieniams ūkininkams būtų gerokai sudėtingiau įgyvendinti.
Parama padeda ir didinti pardavimus. Augintojų organizacijos gali geriau planuoti, kokių kultūrų, veislių, kiekių ir kokybės produkcijos reikia rinkai, finansuoti sertifikavimą, kurio kaštai pavieniams ūkininkams gali būti per dideli, organizuoti produkcijos pakavimą, logistiką, reklamą ir rinkodarą.
Auditoriai pažymi ir dar vieną svarbų privalumą – pasiūlos sutelkimas didina ūkininkų derybinę galią.
Didesnės organizacijos paprastai turi geresnes galimybes derėtis su mažmenininkais, nes gali pasiūlyti didesnius produkcijos kiekius ir platesnį asortimentą. Tačiau Audito Rūmai konstatuoja, kad daugumoje ES valstybių augintojų organizacijos vis dar nėra pakankamai didelės ar įtakingos, kad derybose su mažmeninės prekybos sektoriumi turėtų tvirtą poziciją. Išimtimis įvardijamos Belgija ir Nyderlandai.
Paradoksas: nauda yra, bet narių mažėja
Viena svarbiausių ataskaitos išvadų – nors narystė augintojų organizacijose ūkininkams teikia konkrečios naudos, pačių organizacijų patrauklumas mažėja.
2012–2023 m. augintojų organizacijoms priklausančių augintojų skaičius ES sumažėjo 39 proc.
Be to, nuo 2017 m. mažėja ir organizacijų rodiklis – augintojų organizacijų parduodamos produkcijos dalis bendroje vaisių ir daržovių sektoriaus produkcijos vertėje. 2023 m. šis rodiklis siekė apie 42 proc.
Dalį mažėjimo galima paaiškinti bendru vaisių ir daržovių ūkių skaičiaus mažėjimu bei jaunųjų ūkininkų trūkumu. Tačiau auditoriai nustatė, kad 2013–2020 m. augintojų organizacijų narių skaičius mažėjo greičiau nei bendras vaisių ir daržovių ūkių skaičius ES.
Tai rodo, kad problemos negalima paaiškinti vien struktūriniais pokyčiais žemės ūkyje.
Skirtumai tarp valstybių – milžiniški
Audito Rūmai nustatė itin didelius augintojų organizacijų paplitimo skirtumus tarp ES valstybių. Kai kuriose valstybėse tokių organizacijų apskritai nėra, o jų organizuotumo rodiklis svyruoja nuo 0,8 proc. Slovėnijoje iki 86 proc. Danijoje.
Dalį skirtumų lemia istorinės ir kultūrinės aplinkybės – vienose šalyse yra stiprios ūkininkų bendradarbiavimo tradicijos, kitose ankstesnė neigiama patirtis mažina norą jungtis.
Tačiau auditoriai nustatė ir nuo pačių valstybių politikos priklausančių skirtumų.
Vienų šalių institucijos aktyviai bendradarbiauja su augintojų organizacijomis, rengia informacinius susitikimus, konsultuoja ir padeda rengti veiklos programas. Kitose valstybėse institucijų įsitraukimas gerokai mažesnis.
Skiriasi ir tai, kokios investicijos bei veiksmai laikomi tinkamais finansuoti. Kai kurios šalys leidžia finansuoti platų veiklų spektrą, o kitos nustato gerokai griežtesnius apribojimus.
Audito Rūmų vertinimu, ribotas nacionalinių institucijų įsitraukimas ir pernelyg griežtos tinkamumo finansuoti taisyklės gali atgrasyti ūkininkus nuo narystės ir sukurti nevienodas sąlygas ES bendrojoje rinkoje.
Sudėtingos taisyklės paramą gali paversti rizika
Kita reikšminga problema – ES taisyklių sudėtingumas ir administracinė našta.
Standartinė bendro finansavimo norma tinkamiems veiksmams pagal veiklos programas yra 50 proc., tam tikrais atvejais ji gali siekti 60 proc., o mokslinių tyrimų ir aplinkosaugos veiksmams nuo 2021 m. gali būti taikomas ir 80 proc. finansavimas.
Tačiau didesnei finansavimo normai taikomos griežtos sąlygos. Jų nesilaikymas gali reikšti pareigą grąžinti gautą paramą.
Todėl Audito Rūmai nustatė paradoksalią situaciją: kai kurios audituotos augintojų organizacijos 80 proc. finansavimą vertino labiau kaip finansinę riziką, o ne kaip naudą.
Auditoriai taip pat kritikuoja tai, kad 2023–2027 m. laikotarpiui nustatyti papildomi aplinkosaugos ir mokslinių tyrimų reikalavimai buvo parengti nepakankamai atsižvelgiant į realius augintojų organizacijų poreikius, veiklos apribojimus ir galimybes naudotis kitais viešojo finansavimo šaltiniais.
Sistema iš esmės nesikeičia jau tris dešimtmečius
Audito Rūmai atkreipia dėmesį į dar vieną esminę problemą: ES politika augintojų organizacijoms savo pagrindine logika nuo 1996 m. iš esmės nepasikeitė, nors per tą laiką smarkiai keitėsi žemės ūkio ir rinkos struktūra.
Europos Komisija pati yra nustačiusi problemas, dėl kurių narystė augintojų organizacijose nėra pakankamai patraukli, tačiau, auditorių vertinimu, iki šiol nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių šioms problemoms išspręsti.
Ataskaitoje pažymima, kad nei 2023–2027 m. BŽŪP, nei 2025 m. priimtas supaprastinimo priemonių rinkinys neatnešė esminių politikos pokyčių. Komisija taip pat nėra nustačiusi aiškių nacionalinių tikslų, kurie suteiktų politikai konkretesnę kryptį.
Trys rekomendacijos Europos Komisijai
Europos Audito Rūmai pateikė Komisijai tris pagrindines rekomendacijas.
Pirma – sudaryti sąlygas palyginti valstybių narių taikomą politiką. Nacionalinės institucijos turėtų galėti keistis informacija apie augintojų organizacijų pripažinimo kriterijus ir tinkamų finansuoti veiksmų sąrašus, o ši informacija turėtų būti prieinama mokėjimo agentūroms ir pačioms augintojų organizacijoms. Numatyta įgyvendinimo data – 2027 m. kovas.
Antra – didinti augintojų organizacijų patrauklumą. Komisija, įgyvendindama BŽŪP strateginio planavimo sistemą, turėtų valstybėms narėms teikti rekomendacijas, kaip skatinti narystę augintojų organizacijose kartu neiškraipant bendrosios rinkos. Tikslinė data – 2027 m. gruodis.
Trečia – supaprastinti bendro finansavimo normas. Audito Rūmai siūlo nustatyti visose valstybėse narėse taikomą fiksuotą bendro finansavimo normą pagal veiklos programos tikslų rūšį ir atsieti finansavimo normą nuo privalomo išlaidų lygio.
Ši rekomendacija ypač aktuali rengiant 2028–2034 m. BŽŪP.
Aktualu ir Lietuvai
Nors išsamūs auditorų vizitai buvo atlikti Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, ataskaitos išvados skirtos visai ES politikai ir yra aktualios Lietuvai svarstant, kaip stiprinti vaisių ir daržovių augintojų bendradarbiavimą.
Audito Rūmų išvados rodo, kad vien didesnio finansavimo neužtenka. Ne mažiau svarbu, kad paramos sistema būtų aiški, prognozuojama ir administruojama taip, kad ūkininkams būtų patrauklu jungtis, o jau veikiančios organizacijos galėtų augti ir stiprinti savo pozicijas rinkoje.
Tai svarbu ir platesniame ūkininkų derybinės galios kontekste. Auditoriai patvirtina, kad pasiūlos sutelkimas per augintojų organizacijas gali sustiprinti gamintojų pozicijas, tačiau daugelyje valstybių dabartinis organizacijų mastas vis dar per mažas, kad santykiai su stambiais pirkėjais taptų lygiaverčiai.
Auditas atliktas ir siekiant pateikti įžvalgų sprendimų priėmėjams, kurie svarsto BŽŪP peržiūrą ir rengiasi deryboms dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos. Todėl ataskaitoje iškeltos problemos – nevienodos nacionalinės sąlygos, administracinė našta, organizacijų patrauklumas ir finansavimo taisyklės – yra aktualios jau dabar formuojant būsimos BŽŪP pozicijas.
Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2026 lietuvių kalba