Europos Sąjunga tebėra viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio ir maisto gamybos jėgų, tačiau jos tradicinės stiprybės – augalininkystė, gyvulininkystė ir ūkių ekonominis gyvybingumas – sparčiai silpnėja. Tai rodo rugsėjo 29 d. paskelbtas atnaujintas „Farm Europe“ ES maisto sistemų tvarumo ir suverenumo radaras.
„Farm Europe“ paskelbė 2026 m. atnaujintą ES maisto sistemų tvarumo ir suverenumo vertinimą. Organizacijos teigimu, naujausi duomenys ne tik patvirtina ankstesniais metais stebėtas tendencijas, bet ir rodo, kad tradicinių Europos žemės ūkio sektorių – augalininkystės ir gyvulininkystės – silpnėjimas spartėja.
Kartu prastėja dalis socialinių ir ekonominių rodiklių, nors dauguma aplinkosaugos rodiklių ir toliau gerėja.
Mažėja ES žemės ūkio prekybos pranašumas
„Farm Europe“ vertinimu, ES išlieka stipri žemės ūkio gamintoja absoliučiais skaičiais, tačiau jos konkurencinis rezervas mažėja. Ilgą laiką vienu iš Europos žemės ūkio stiprybės ženklų buvęs prekybos perteklius traukiasi.
2023–2025 m., palyginti su 2020–2022 m. vidurkiu, ES-27 augalininkystės produktų prekybos perteklius sumažėjo 53,9 proc. Viena pagrindinių priežasčių – reikšmingai kritęs grūdų eksportas.
Gyvulininkystės sektoriaus prekybos balansas per tą patį laikotarpį pablogėjo 28,2 proc., daugiausia dėl mažėjančio prekybos mėsa pertekliaus.
Tuo pat metu pašarų prekybos deficitas išaugo dar 11 proc. Tai reiškia, kad ES eksportuoja mažiau savo užaugintos žemės ūkio produkcijos, tačiau tampa vis labiau priklausoma nuo importuojamų išteklių, reikalingų jos pačios gyvulininkystės sektoriui.
Mažėja ūkininkų pajamos ir ūkių skaičius
Nerimą kelia ir socialiniai bei ekonominiai rodikliai.
„Farm Europe“ pateikiamais duomenimis, 2019–2024 m. realiosios ūkių pajamos sumažėjo 8,3 proc.
Ūkių skaičius taip pat nuosekliai mažėja. Vien 2016–2020 m. ES žemės ūkio valdų sumažėjo 11,7 proc., o nuo 2005 m. Bendrijoje prarasta daugiau kaip trečdalis ūkių.
Kartu didėja ūkių įsiskolinimas.
„Farm Europe“ vertinimu, situacija, kai mažėjant pajamoms auga skolos, gali rodyti, kad dalis ūkininkų skolinasi ne plėtrai ar produktyvioms investicijoms, bet siekdami išlaikyti veiklą bei įvykdyti reguliacinius reikalavimus.
Tai, organizacijos nuomone, yra vienas signalų, kad Europos žemės ūkio ekonominis atsparumas silpnėja.
Mažiau gyvulių – mažiau daugiamečių pievų
Aplinkosaugos srityje „Farm Europe“ fiksuoja nevienareikšmį vaizdą.
Žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos toliau mažėjo – 3,2 proc. Pavojingiausių veikliųjų medžiagų turinčių pesticidų pardavimai sumažėjo 9,7 proc.
Tačiau organizacija atkreipia dėmesį, kad vien šių rodiklių nepakanka išvadai, jog mažėjimas pasiektas vien dėl efektyvesnės ir tvaresnės gamybos. Tam įtakos gali turėti ir besitraukianti žemės ūkio gamyba bei sudėtinga ūkių finansinė padėtis.
Ypač daug dėmesio skiriama gyvulininkystės ir daugiamečių pievų ryšiui.
Mažėjant gyvulininkystės apimtims, anot „Farm Europe“, spartėja ir daugiamečių pievų nykimas. Nuo 2009 m. jų plotas sumažėjo 8,4 proc.
Tai kelia papildomų klausimų dėl klimato politikos, nes daugiametės pievos atlieka svarbų vaidmenį kaupiant anglį, palaikant biologinę įvairovę ir išsaugant gyvulininkystei tinkamas kaimo teritorijas.
Bioekonomikoje – ir teigiami rezultatai, ir priklausomybės problema
Nevienareikšmės tendencijos stebimos ir Europos bioekonomikoje.
Prekybos biomedžiagomis rodiklis pagerėjo 66 proc., o biodujų gamyba padidėjo 11,1 proc.
Tačiau bioenergijos srityje, „Farm Europe“ vertinimu, ES priklausomybė nuo importo tebėra didelė.
Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais Europos rinkoje kilusias problemas dėl galimai reikalavimų neatitinkančio ar klaidingai deklaruojamo pažangiųjų biodegalų importo.
„Farm Europe“ ragina rengti Europos žemės ūkio atkūrimo planą
„Farm Europe“ dabartines tendencijas sieja su kelių veiksnių visuma – geopolitine įtampa pasaulyje, klimato nepastovumu, struktūriniais ES žemės ūkio pokyčiais bei pastarųjų metų politinių sprendimų poveikiu.
Organizacija perspėja, kad toliau mažėjant pagrindinių žemės ūkio sektorių gamybiniam pajėgumui gali būti silpninamas ir Europos apsirūpinimo maistu savarankiškumas.
Todėl „Farm Europe“ dar kartą ragina parengti realų Europos žemės ūkio atkūrimo planą, kuriam būtų skirti pakankami finansiniai ištekliai, o skirtingos ES politikos kryptys, darančios poveikį žemės ūkiui, būtų suderintos siekiant tvariai atgaivinti gamybą.
Organizacijos vertinimu, veiksmų reikia imtis dabar, kol tradicinės Europos žemės ūkio stiprybės dar nėra prarastos.
Apie „Farm Europe“ radarą
„Farm Europe“ maisto sistemų tvarumo ir suverenumo radaras (Sustainability and Sovereignty Radar of Food Systems) skirtas vertinti Europos žemės ūkio ir maisto sistemos būklę pagal ekonominius, socialinius bei aplinkosaugos rodiklius.
2026 m. leidime ypatingas dėmesys atkreipiamas į augalininkystės ir gyvulininkystės prekybos balansą, ūkių pajamas ir skaičių, įsiskolinimą, apsirūpinimą pašarais, klimato bei aplinkosaugos rodiklius ir bioekonomikos plėtrą.
Šaltinis – „Farm Europe“, Sustainability and Sovereignty Radar of Food Systems 2026.