Europos lygmeniu tęsiantis diskusijoms dėl pluoštinių kanapių vietos Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) bei bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) sistemoje, Lietuvos situacija išsiskiria tuo, kad didelė dalis teisinių klausimų mūsų šalyje jau išspręsta.
Europos pramoninių kanapių asociacija (EIHA) ir „Copa-Cogeca“ ES lygmeniu siekia suderinto reguliavimo bei kanapių išlaikymo BŽŪP sistemoje (įskaitant EK pasiūlymą COM(2025) 553). Tačiau Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovas Rimantas Čiūtas ragina europinių diskusijų nesutapatinti su situacija Lietuvoje.
Svarbiausia – investicijos į galutinį produktą, kooperacija ir partnerystė regionuose
R. Čiūto vertinimu, šiandien plėtrą Lietuvoje stabdo ne teisinė aplinka, o pačių ūkininkų pasirengimas keisti veiklos modelius. Tai ypač aktualu grūdininkystės ūkiams, turintiems išteklių veiklai diversifikuoti.
„Teisinių kliūčių Lietuvoje nebeliko. Svarbiausia – ar patys ūkininkai yra pasirengę investuoti į aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamybą ir kooperuotis. Vien žaliavos pardavimas garantuoja mažiausią grąžą. Susitelkę ūkininkai gali disponuoti verslo vertės grandine, kurios neįmanoma sukurti vieno ūkio rėmuose. Tik bendrai kurdami ir valdydami vertės grandinę – nuo sėjos iki galutinio perdirbto gaminio – ūkininkai gali išlaikyti savo rankose didžiausią sukurtos vertė dalį“, – teigia KAPVIA vadovas.
Siekiant sėkmingai valdyti vertės grandinę „nuo lauko iki galutinio gaminio“, itin svarbus ne tik pats ūkininkų kooperacijos procesas, bet ir jų tamprus bendradarbiavimas su regionuose veikiančiais verslininkais. R. Čiūto teigimu, tokiai partnerystei būtinas ir didesnis vietos valdžios dėmesys – būtent savivalda, būdama atsakinga už regionų ekonomikos plėtrą, turėtų aktyviau skatinti ir palaikyti tokias ūkininkų bei vietos verslo iniciatyvas.
„Erasmus+“ atveria duris Europos patirties perėmimui
Siekdama paspartinti šį procesą, KAPVIA aktyviai plečia tarptautinę veiklą ir išnaudoja ES programos „Erasmus+“ galimybes, leidžiančias perimti išsivysčiusių Europos šalių patirtį pagal modelį „nuo lauko iki galutinio gaminio“.
„Mums nereikia išradinėti dviračio. Pažangiausi Europos kanapių verslai jau turi veikiančius modelius, kaip efektyviai perdirbti augalą ir sukurti aukštos vertės produktus bioekonomikos, statybų, biokompozitų gamybos, pašarų ar maisto sektoriuose. Naudodamiesi „Erasmus+“ programa, šią patirtį perkeliame Lietuvos ūkiams bei regionų verslui, kad investicijos greičiau atsipirktų, o klaidų būtų išvengta“, – aiškina R. Čiūtas.
Metas pereiti prie praktinių veiksmų
Nors europinis taisyklių harmonizavimas išlieka svarbus vienodoms konkurencijos sąlygoms ES rinkoje užtikrinti, Lietuvos sektoriaus proveržis šiandien priklauso nuo vietos ūkininkų, verslo ir savivaldos bendradarbiavimo.
„Lietuvoje turime tvirtą pagrindą. Dabar reikia ūkininkų lyderystės: vienijimosi į kooperatyvus, partnerystės su vietos verslu, investicijų į perdirbimą ir noro kurti galutinius produktus. Todėl šiandien aktualus klausimas yra nebe „ar galima?“, o „kaip kooperuojantis ir bendradarbiaujant regionuose šią galimybę išnaudoti efektyviausiai?“, – apibendrina R. Čiūtas.