Copa-Cogeca atkreipia dėmesį į Anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) taikymo trąšoms poveikį Europos Sąjungos ūkininkams. Organizacijos vertinimu, papildomos su CBAM susijusios sąnaudos gali didinti trąšų kainas, ūkių gamybos kaštus ir daryti poveikį Europos žemės ūkio konkurencingumui.
Copa-Cogeca pozicija – trumpuoju laikotarpiu siekti CBAM taikymo trąšoms sustabdymo, kol bus aiškesnis jo poveikis trąšų kainodarai ir tinkamai įvertintos pasekmės žemės ūkio bei maisto sektoriui. Ilgesnėje perspektyvoje organizacija ragina ieškoti mechanizmų, kurie padėtų kompensuoti ūkininkams dėl CBAM atsirandančias papildomas išlaidas.
Kadangi šiuo metu nėra pakankamo ES institucijų palaikymo visiškai sustabdyti CBAM taikymą trąšoms, Copa-Cogeca drauge siūlo svarstyti alternatyvius sprendimus, kurie sumažintų finansinę naštą žemės ūkiui.
Trąšų kaina tiesiogiai veikia ūkio konkurencingumą
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Andžej Kulevičius pabrėžia, kad mineralinės trąšos daugeliui augalininkystės ūkių yra viena svarbiausių gamybos sąnaudų, todėl bet koks papildomas jų brangimas tiesiogiai atsispindi produkcijos savikainoje.
„Ūkininkas negali į trąšų kainą žiūrėti atskirai nuo visos ūkio ekonomikos. Jeigu dėl naujų reikalavimų didėja vienos pagrindinių gamybos priemonių kaina, didėja ir grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos savikaina. Tačiau ūkininkas dažniausiai neturi galimybės šių papildomų sąnaudų tiesiog perkelti galutiniam pirkėjui – produkcijos kainą diktuoja rinka. Todėl labai svarbu, kad įgyvendinant CBAM visa papildoma našta nebūtų palikta pirminiam žemės ūkio produkcijos gamintojui“, – sako A. Kulevičius.
Siūlomas atskiras fondas ūkininkams
Viena Copa-Cogeca siūlomų priemonių – atskiro ES fondo ūkininkams sukūrimas. Jis galėtų kompensuoti papildomas sąnaudas, atsirandančias dėl CBAM ir dekarbonizuotų trąšų naudojimo. Organizacijos siūlymu, tokiam fondui galėtų būti panaudojama dalis iš CBAM gaunamų pajamų.
Taip pat siūloma išlaikyti galimybę laikinai sustabdyti CBAM taikymą tais atvejais, kai dėl mechanizmo poveikio smarkiai išauga trąšų kainos.
„Jeigu naujas mechanizmas generuoja pajamas, tačiau kartu didina ūkininko gamybos sąnaudas, logiška diskutuoti, kad bent dalis tų lėšų sugrįžtų į žemės ūkį. Jos galėtų padėti ūkiams efektyviau naudoti trąšas, investuoti į tiksliąsias technologijas, organinių ir biologinių trąšų naudojimą bei kitus sprendimus, kurie mažina sąnaudas ir poveikį aplinkai. Žalioji transformacija ūkininkui turi būti ekonomiškai įgyvendinama“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas A. Kulevičius.
Daugiau ETS pajamų – žemės ūkiui
Copa-Cogeca taip pat siūlo peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) ir svarstyti galimybę atidėti nemokamų apyvartinių taršos leidimų atsisakymą, taip sulėtinant su CBAM susijusių sąnaudų augimą.
Organizacijos nuomone, didesnė ETS pajamų dalis turėtų būti nukreipiama į žemės ūkį. Parama galėtų būti naudojama trąšų naudojimo efektyvumui didinti, biologinėms ir organinėms trąšoms, mažo anglies dioksido kiekio technologijoms bei žiedinės ekonomikos sprendimams diegti.
Copa-Cogeca kartu kelia ES žemės ūkio produkcijos eksporto konkurencingumo klausimą. Jeigu dėl CBAM ir ETS didėja Europos ūkininkų gamybos sąnaudos, o trečiųjų šalių gamintojams analogiškos sąnaudos netaikomos, tai gali turėti įtakos ES produkcijos konkurencingumui tarptautinėse rinkose.
„Negalime ūkininkui kelti vis daugiau reikalavimų, didinti jo gamybos sąnaudų ir tuo pačiu tikėtis, kad pasaulinėje rinkoje jis vienodomis sąlygomis konkuruos su produkcija, kuriai tokie patys reikalavimai netaikomi. Klimato tikslai yra svarbūs, tačiau kartu turime saugoti Europos žemės ūkio gamybos gyvybingumą ir konkurencingumą“, – teigia A. Kulevičius.
Ūkininkas turi matyti, kiek kainoje sudaro CBAM
Dar vienas Copa-Cogeca siūlymas susijęs su trąšų kainodaros skaidrumu. Organizacija siūlo įpareigoti trąšų pardavėjus sąskaitose faktūrose aiškiai nurodyti su CBAM susijusią kainos dalį.
Tokiu būdu ūkininkas galėtų matyti, kokią galutinės trąšų kainos dalį sudaro pats produktas, o kokią – su CBAM susijusios papildomos sąnaudos.
„Ūkininkui turi būti aišku, už ką jis moka. Jeigu sakoma, kad trąšų kaina didėja dėl CBAM, sąskaitoje turėtų būti aiškiai matoma, kokią kainos dalį sudaro būtent ši sąnauda. Skaidrumas reikalingas ir pačiam ūkininkui, ir vertinant realų CBAM poveikį visam žemės ūkio sektoriui“, – sako A. Kulevičius.
Copa-Cogeca taip pat ragina tobulinti CBAM apskaičiavimo sistemą – peržiūrėti trąšoms taikomas numatytąsias išmetamųjų teršalų vertes ir, kur įmanoma, kuo plačiau remtis faktiniais gamintojų išmetamųjų teršalų duomenimis.
Siekiama, kad žaliosios transformacijos sąnaudos netektų vien ūkininkams
Copa-Cogeca pagrindinė pozicija išlieka – CBAM taikymas trąšoms turėtų būti sustabdytas, kol bus aiškiau įvertintas jo poveikis trąšų kainoms, ūkininkų gamybos sąnaudoms ir ES žemės ūkio bei maisto sektoriaus konkurencingumui.
Kartu, atsižvelgiant į politines galimybes, organizacija siūlo kurti kompensavimo mechanizmus, didesnę CBAM ir ETS pajamų dalį nukreipti žemės ūkiui, užtikrinti skaidresnę trąšų kainodarą ir numatyti priemones ES žemės ūkio produkcijos konkurencingumui tarptautinėse rinkose apsaugoti.
„Ūkininkai supranta, kad Europos ekonomika keičiasi ir turime ieškoti būdų mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau transformacija bus sėkminga tik tuomet, jeigu ūkininkas turės ekonomines galimybes joje dalyvauti. Negalime pasiekti klimato tikslų silpnindami savo žemės ūkio gamybą ir didindami priklausomybę nuo importuojamo maisto. Todėl sprendimai dėl CBAM turi būti vertinami ir per ūkininko konkurencingumo bei Europos apsirūpinimo maistu prizmę“, – apibendrina ŽŪR vicepirmininkas A. Kulevičius.