Spalio 6 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis dalyvavo ES miškų ir miškininkystės suinteresuotųjų organizacijų atstovų susitikime, surengtame Copa-Cogeca patalpose darbo grupės „Miškininkystė“ formatu.
Susitikime aptariamos šiuo metu Europos Sąjungos miškams ir miškininkystės sektoriui aktualios politikos iniciatyvos – nuo miškų atsparumo klimato kaitai ir gaisrų rizikos iki gamtos atkūrimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, anglies kaupimo bei ES miškų naikinimo reglamento (EUDR) įgyvendinimo.
LMSA yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų organizacija narė, o dr. A. Gaižutis taip pat dalyvauja ŽŪR Žemės, miškų ir aplinkosaugos, Kaimo plėtros bei Tarptautinių ryšių komitetų veikloje.
Miškų atsparumas – vienas svarbiausių klausimų
Daug dėmesio susitikime skiriama 2026 m. miškų gaisrų sezonui ir ES veiksmams laukinių gaisrų srityje. Taip pat aptariamas Paukščių ir Buveinių direktyvų „stress test“, ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas bei Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento naujovės.
Atskira diskusija skiriama miškų atsparumui besikeičiančio klimato sąlygomis – miškų apsaugos ir miškininkystės iššūkiams bei galimybėms.
„Klimato kaita miškininkystėje nėra teorinė ateities problema. Miško savininkai ir miškininkai jau šiandien susiduria su vis dažnesniais ekstremaliais reiškiniais, gaisrų rizika, kenkėjais, ligomis ir kitais veiksniais, darančiais įtaką miškų būklei. Todėl kalbėdami apie miškų apsaugą turime kalbėti ir apie aktyvų, profesionalų miškų tvarkymą, jų atsparumo didinimą bei galimybę laiku priimti praktinius sprendimus“, – pažymi LMSA pirmininkas dr. A. Gaižutis.
Dėmesys gamtos atkūrimui, EUDR ir anglies kaupimui
Darbo grupės darbotvarkėje taip pat – ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas ir EUDR taikymas. Diskutuojama apie miškų tvarkymo metodiką pagal anglies dioksido absorbavimo ir anglies kaupimo ūkininkavimo sistemą bei nacionalinių klimato tikslų ir lankstumo priemonių vaidmenį ES klimato politikoje po 2030 metų.
Pasak dr. A. Gaižučio, įgyvendinant vis daugiau ES aplinkosaugos ir klimato politikos iniciatyvų ypač svarbu įvertinti jų tarpusavio sąveiką ir praktines pasekmes miškų savininkams.
„Miškui vienu metu keliama labai daug uždavinių – saugoti biologinę įvairovę, kaupti anglį, prisidėti prie klimato tikslų, teikti atsinaujinančią žaliavą bioekonomikai ir kartu išlikti gyvybinga ekosistema. Šie tikslai neturėtų būti supriešinami. Sprendimai turi būti pagrįsti mokslu, realiomis miškų augimo sąlygomis ir praktine miškininkystės patirtimi“, – sako dr. A. Gaižutis.
Mokslas ir inovacijos turi pasiekti miškų savininkus
Susitikime aptariamas ir naujas strateginis požiūris į mokslinius tyrimus bei inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, ES BŽŪP tinklo veikla miškų srityje bei EU Forest Partnership iniciatyva.
Šios temos aktualios ieškant sprendimų, kaip mokslinius tyrimus, naujas technologijas ir sukauptas žinias greičiau pritaikyti praktiniame miškų ūkyje, ypač didinant miškų atsparumą klimato kaitai.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą
„Formuojant Europos miškų politiką būtina girdėti ne tik institucijų, bet ir žmonių, kurie miškus augina, prižiūri ir už juos atsako, balsą. Aplinkosaugos ir klimato tikslai yra svarbūs, tačiau jų įgyvendinimas turi būti suderinamas su tvariu miškų naudojimu, nuosavybės teisių apsauga ir ekonominiu miškininkystės gyvybingumu. Tik ieškodami šios pusiausvyros galime užtikrinti, kad Europos miškai būtų sveiki, atsparūs ir vertingi ateities kartoms“, – pabrėžia dr. A. Gaižutis.
Jau spalio 7 d. šie ir kiti miškų sektoriui svarbūs klausimai bus aptariami Europos Komisijos kviečiamo socialinio dialogo grupės „Miškų ir miškininkystės suinteresuotų šalių platforma” [anglų k.: „Forest and Forestry Stakeholder Platform”] posėdyje. Jame eksperto teisėmis dalyvaus dr. A.Gaižutis, Europos žemės savininkų organizacijos ELO viceprezidentas.