Lietuva importuoja kiaulienos už beveik 200 mln. eurų per metus, o vietinės gamybos pakanka tik apie 42 proc. poreikio. Kiaulių augintojams patiriant žemų supirkimo kainų krizę, Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai parengti skubios pagalbos priemones ir nacionalinį kiaulininkystės atkūrimo planą.
Rugsėjo 30 d. Komitete pristatydamas sektoriaus padėtį, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas pabrėžė, kad kiaulininkystė ilgainiui atsidūrė žemės ūkio politikos paraštėse. Nors kiauliena yra daugiausia vartojama mėsa Lietuvoje, vietinės produkcijos dalis mažėja, o importas auga. 2025 m. į šalį įvežta beveik 79 tūkst. tonų kiaulienos už 197,3 mln. eurų – importo kiekis per metus padidėjo 6,5 proc.
Ūkiams būtina atnaujinti nusidėvėjusius pastatus ir įrangą, investuoti į gyvūnų gerovę, biologinę saugą bei kvapų mažinimą. Tačiau augančių reikalavimų nelydi pakankama ir prieinama investicinė parama. Kiaulininkystė nepateko ir į siūlomą 20 mln. eurų paramos dėl pabrangusių trąšų bei degalų gavėjų ratą.
Vietinė gamyba – ir saugumo klausimas
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pažymėjo, kad pramonei būtina kokybiška vietinė žaliava. Beveik 200 mln. eurų, išleidžiamų importui, galėtų kurti pajamas ir darbo vietas Lietuvoje.
Jo vertinimu, šalis turėtų siekti savo gamybos kiauliena patenkinti bent 90 proc. poreikio. COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios patirtis parodė tiekimo sutrikimų riziką, todėl vietinės gamybos stiprinimas svarbus ir šalies saugumui.
Dėl krizės ūkiai dirba nuostolingai
LKAA narys Laurynas Vadopalas atkreipė dėmesį į 2026 m. žemų kiaulių supirkimo kainų krizę. Jo vertinimu, artimiausiu metu sektoriaus nuostoliai sieks apie 10 mln. eurų. Supirkimo kainos kelis mėnesius nepadengia gamybos sąnaudų, todėl mažėja ūkių apyvartinės lėšos ir galimybės investuoti.
L. Vadopalas pabrėžė, kad kiaulininkystės ūkiams sunku surinkti modernizavimo paramai būtiną atrankos balų skaičių, o nauji investuotojai į sektorių neateina. Lengvatinės paskolos egzistuoja, tačiau didesniems ūkiams jų sumos nepakankamos. Toliau silpnėjant gamybai, mažėtų ir šviežios lietuviškos kiaulienos pasiūla parduotuvėse, o vartotojai būtų priversti maitintis abejotinos kokybės vakumuota įvežtine mėsa.
Komitetas pasiūlė dvi veiksmų kryptis
Spalio 7 d. Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai:
- Skubiai parengti pagalbos priemones kiaulių augintojams, užtikrinti apyvartinio finansavimo prieinamumą ir, kiek leidžia ES valstybės pagalbos taisyklės, tiesioginę paramą subsidijomis visiems veikiantiems ūkiams, nepriklausomai nuo jų dydžio.
- Parengti nacionalinį kiaulininkystės atkūrimo planą, numatyti aiškų finansavimą ir kiaulininkystę išskirti kaip prioritetinę kryptį Gyvulininkystės plėtros strateginėse gairėse 2026–2030 metams. Investicijos turėtų apimti modernizavimą, gyvūnų gerovę, biologinę saugą, aplinkosaugą, afrikinio kiaulių maro prevenciją ir atsinaujinančią energetiką. Taip pat pasiūlyta nustatyti vietinės gamybos didinimo tikslus, atsakingus asmenis ir vykdyti nuolatinę stebėseną.
Svarstant klausimą išreikštas susirūpinimas dėl Žemės ūkio ministerijos atstovų nedalyvavimo kiaulininkystės sektoriaus aptarime. Apie veiksmus Ministerijos prašoma informuoti Komitetą iki 2026 m. lapkričio 7 d.
Augintojai ir perdirbėjai tikisi konkrečių priemonių, kurios padėtų ūkiams įveikti krizę ir stiprintų Lietuvos apsirūpinimą vietine kiauliena.