Europos Komisija (EK) siūlo Ukrainai tapus Europos Sąjungos nare numatyti specialias sąlygas jos žemės ūkio sektoriui. Svarstoma galimybė riboti ES finansinę paramą ir tam tikrų jautrių žemės ūkio produktų patekimą į bendrąją rinką. Tokiais sprendimais siekiama apsaugoti dabartinių ES valstybių ūkininkų konkurencingumą ir kartu sudaryti sąlygas Ukrainai palaipsniui integruotis į Europos žemės ūkio politikos sistemą.
Spalio 6 d. pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai jau sulaukė Ukrainos žemės ūkio organizacijų reakcijos. Jos įspėja, kad pernelyg griežti ar ilgalaikiai apribojimai gali apsunkinti Ukrainos ūkių modernizavimą ir integraciją į ES bendrąją rinką.
Ukrainos žemės ūkiui – išskirtinis dėmesys
2026 m. spalio 6 d. Europos Komisija pristatė komunikatą dėl pasirengimo būsimai ES plėtrai. Jame nagrinėjama, kaip naujų valstybių priėmimas paveiktų ES institucijų veiklą, bendrąsias politikas ir finansavimo sistemą.
Vienas jautriausių klausimų – Ukrainos žemės ūkio integracija.
Europos Komisija pažymi, kad Ukrainos žemės ūkio sektorius išsiskiria savo dydžiu, struktūra ir dideliu gamybos potencialu. Todėl visiškas ir staigus jo įtraukimas į bendrąją rinką bei ES paramos sistemą galėtų sukelti reikšmingų pokyčių dabartinių valstybių narių žemės ūkio sektoriuose.
EK siūlo numatyti specialias priemones, kurios ribotų finansinę paramą ir jautrių Ukrainos žemės ūkio produktų patekimą į ES rinką. Kartu numatoma padėti Ukrainai atkurti tradicines eksporto rinkas trečiosiose šalyse.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos pristatydama pasiūlymus pabrėžė, kad Ukrainos žemės ūkio integracijai būtinas atskiras požiūris, tačiau tai nereiškia, jog šaliai būtų užkertamas kelias tapti visateise ES nare.
Siekiama apsaugoti ES ūkininkų konkurencingumą
Ukraina yra viena svarbiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų pasaulyje. Jos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų gamybos mastai reiškia, kad būsima narystė ES turėtų įtakos ne tik prekybai, bet ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimui.
Dabartinių ES valstybių ūkininkams svarbu, kad naujų narių integracija nesukurtų nevienodų konkurencijos sąlygų. Aktualūs gamybos standartų, aplinkosaugos, maisto saugos, darbo sąlygų, tiesioginių išmokų ir kitų paramos priemonių klausimai.
Europos Komisijos siūlymu, pereinamojo laikotarpio priemonės galėtų padėti išvengti staigių rinkos pokyčių ir suteikti laiko suderinti skirtingas žemės ūkio sistemas.
Tokios priemonės galėtų būti taikomos ne tik Ukrainai, bet prireikus ir kitoms būsimoms ES valstybėms narėms.
Ukrainos žemės ūkio organizacijos įspėja dėl pernelyg griežtų ribojimų
Spalio 7 d. į Europos Komisijos pasiūlymus sureagavo Ukrainos žemės ūkio verslo klubas (UCAB).
Organizacijos vertinimu, Ukrainos žemės ūkio integracija į ES pareikalaus didelių investicijų. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms reikės modernizuoti gamybą, prisitaikyti prie ES aplinkosaugos, maisto saugos ir kitų reikalavimų, diegti naujas technologijas bei tobulinti gamybos procesus.
UCAB pabrėžia, kad šioms investicijoms būtinas ekonominis pagrindas – aiškios ir prognozuojamos galimybės realizuoti produkciją bendrojoje ES rinkoje.
Organizacijos nuomone, pernelyg griežti ar ilgalaikiai prekybos apribojimai galėtų sumažinti paskatas investuoti ir apsunkinti Ukrainos žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą prie ES standartų.
Ukrainos žemės ūkio atstovai ragina ES institucijas būsimas sąlygas nustatyti remiantis objektyviu poveikio vertinimu ir išsamiomis konsultacijomis su abiejų pusių ūkininkų organizacijomis.
Siūlomas iki 10 metų pereinamasis laikotarpis
UCAB siūlo svarstyti iki 10 metų pereinamąjį laikotarpį po Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą.
Per šį laikotarpį galėtų būti palaipsniui derinami žemės ūkio gamybos reikalavimai, prekybos sąlygos ir finansinės paramos mechanizmai.
Ukrainos žemės ūkio organizacijų vertinimu, toks sprendimas leistų sektoriui nuosekliai prisitaikyti prie ES taisyklių, kartu suteikiant dabartinėms valstybėms narėms laiko pasirengti naujoms konkurencijos sąlygoms.
Tačiau UCAB akcentuoja, kad pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų būti skirtos integracijai palengvinti, o ne tapti ilgalaikiais apribojimais Ukrainos žemės ūkiui.
Organizacija taip pat ragina Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atstovus aktyviau įtraukti į stojimo derybas ir stiprinti dialogą su Europos ūkininkų organizacijomis.
Svarbus klausimas – būsimas BŽŪP finansavimas
Ukrainos narystė ES būtų reikšminga ir planuojant būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetą.
Europos Komisija rengiasi 2028–2034 m. daugiametei finansinei programai, todėl diskusijos dėl naujų valstybių narių priėmimo neišvengiamai susijusios su klausimu, kaip ateityje būtų paskirstomos ES lėšos.
Pagal Komisijos pristatytą požiūrį šalys kandidatės iki narystės būtų finansuojamos per išorės finansavimo priemones, o įstojusios į ES pereitų prie valstybėms narėms taikomų finansavimo mechanizmų. Ukrainos žemės ūkiui siūloma numatyti tikslines išimtis dėl jo masto ir struktūros.
Tai kelia svarbių klausimų ir Lietuvos žemės ūkiui: kaip naujų narių priėmimas paveiktų tiesiogines išmokas, investicinę paramą, rinkos reguliavimo priemones ir bendrą ES žemės ūkio finansavimo lygį?
Sprendžiant šiuos klausimus svarbu įvertinti ne tik naujų valstybių integracijos poreikius, bet ir dabartinių ES ūkininkų galimybes išlaikyti konkurencingą bei ekonomiškai gyvybingą gamybą.
Sprendimai dar nėra galutiniai
Svarbu pažymėti, kad spalio 6 d. pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai nėra galutinai patvirtintos Ukrainos narystės sąlygos.
Tai politinių ir institucinių diskusijų pagrindas, kuriuo remiantis bus toliau rengiamos ES plėtros priemonės ir formuojamos pozicijos stojimo deryboms.
Konkrečios galimų apribojimų apimtys, jų taikymo trukmė, jautrių produktų sąrašas ir finansavimo sąlygos turės būti aptartos vėlesniuose derybų etapuose.
Europos Komisija numato tęsti konsultacijas su valstybėmis narėmis ir šalimis kandidatėmis, derindama stojimo procesą su pačios Europos Sąjungos pasirengimu plėtrai.
Lietuvos žemdirbiams svarbios vienodos konkurencijos sąlygos
Diskusijos dėl Ukrainos narystės žemės ūkio srityje aktualios ir Lietuvos ūkininkams, ypač grūdų, paukštienos, cukrinių runkelių bei kitų jautresnių žemės ūkio sektorių atstovams.
Ukrainos integracija į ES bendrąją rinką gali atverti naujų bendradarbiavimo ir prekybos galimybių, tačiau kartu būtina įvertinti galimą poveikį žemės ūkio produktų kainoms, konkurencijai ir paramos paskirstymui.
Todėl svarbu, kad būsimi sprendimai būtų grindžiami objektyviu ekonominiu vertinimu, vienodais gamybos standartais, aiškiomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ir pakankamu BŽŪP finansavimu.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), būdami Copa ir Cogeca nariais, turi galimybę dalyvauti Europos lygmens diskusijose ir prisidėti prie Lietuvos žemdirbių interesų atstovavimo svarstant būsimos ES plėtros poveikį žemės ūkiui.
Artimiausiais metais būtent žemės ūkio klausimai gali tapti viena svarbiausių Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų dalių. Nuo priimtų sprendimų priklausys ne tik Ukrainos ūkininkų integracijos galimybės, bet ir visos Europos Sąjungos žemės ūkio konkurencingumas bei būsimos BŽŪP kryptis.