Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos griežtai kritikuoja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Airijos pateiktą derybinį pasiūlymą dėl būsimo 2028–2034 m. ES biudžeto. Europos ūkininkams susirūpinimą kelia numatomas daugiau kaip 20 proc. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo sumažinimas, nepakankamos garantijos dėl žemės ūkiui skirtų lėšų ir grėsmė bendram europiniam šios politikos pobūdžiui.
Europos žemdirbių organizacijos Copa ir Cogeca, atstovaujančios ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų interesams ES lygmeniu, pabrėžia, kad Europos Sąjunga artėja prie sprendimų, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių žemės ūkiui, kaimo vietovių gyvybingumui ir Europos apsirūpinimui maistu.
Organizacijų vertinimu, siūlomi biudžeto pakeitimai neatitinka dabartinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos ūkininkai.
Spalio 14–16 d. Stokholme vyksiančiame 12-ajame Europos ūkininkų kongrese dalyvaus ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė. Kongrese Europos ūkininkų organizacijų vadovai aptars ne tik būsimos BŽŪP finansavimą, bet ir Europos žemės ūkio konkurencingumą, apsirūpinimo maistu saugumą bei sektoriaus vaidmenį stiprinant visos Europos atsparumą.
„Šiandien kalbame ne vien apie tai, kiek milijardų eurų bus skirta žemės ūkiui. Sprendžiama, kokią vietą žemės ūkis užims ateities Europoje. Jeigu norime kalbėti apie Europos strateginę autonomiją ir saugumą, turime kalbėti ir apie gebėjimą patiems apsirūpinti maistu. Todėl stipri, bendra ir tinkamai finansuojama BŽŪP nėra vien ūkininkų interesas – tai visos Europos interesas. Lietuvos ūkininkams ypač svarbu, kad bendrojoje rinkoje būtų užtikrintos sąžiningos konkurencinės sąlygos ir kad žemės ūkio finansavimas netaptų priklausomas vien nuo kiekvienos valstybės nacionalinių galimybių“, – sako ŽŪR pirmininkė A. Pabedinskienė.
Dvejus metus kartojami perspėjimai
Europos žemdirbių organizacijos primena, kad jau dvejus metus aktyviai reiškia susirūpinimą dėl būsimos BŽŪP finansavimo ir struktūros.
Ūkininkai ne kartą rengė protestus Briuselyje ir ES valstybių sostinėse, reikalaudami išsaugoti stiprią, bendrą ir tinkamai finansuojamą žemės ūkio politiką.
Pasak Copa ir Cogeca, Europos žemės ūkis patiria vis didesnį klimato kaitos, geopolitinių konfliktų, augančių gamybos sąnaudų ir ekonominio neapibrėžtumo poveikį. Tuo pat metu ūkininkams keliami papildomi aplinkosaugos, administraciniai ir kiti reguliavimo reikalavimai.
Todėl siūlymas mažinti BŽŪP finansavimą daugiau kaip penktadaliu, net neįvertinus infliacijos poveikio, žemdirbių organizacijų nuomone, prieštarauja deklaruojamam siekiui stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir atsparumą.
Kyla grėsmė bendram BŽŪP pobūdžiui
Vienas svarbiausių Europos žemdirbių organizacijų keliamų klausimų – ne tik būsimo finansavimo dydis, bet ir pačios BŽŪP struktūros išsaugojimas.
Copa ir Cogeca atkreipia dėmesį, kad siūlomuose sprendimuose nėra pakankamų garantijų, jog papildomos žemės ūkiui galinčios būti skirtos lėšos iš tiesų pasieks šį sektorių.
Jeigu sprendimai dėl papildomo finansavimo liktų vien valstybių narių nuožiūrai, galėtų didėti nacionalinių paramos sistemų skirtumai.
Žemdirbių organizacijų vertinimu, tai silpnintų bendrą europinį BŽŪP pobūdį ir galėtų turėti neigiamų pasekmių konkurencinėms sąlygoms ES bendrojoje rinkoje.
BŽŪP nuo pat jos sukūrimo yra viena svarbiausių bendrųjų Europos Sąjungos politikų, kurios tikslai apima žemės ūkio produktyvumo didinimą, tinkamo ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimą, rinkų stabilizavimą ir maisto tiekimo saugumą.
Ką siūlomi pokyčiai reikštų Lietuvos ūkininkams?
Diskusijos dėl būsimo ES biudžeto tiesiogiai aktualios ir Lietuvos žemės ūkiui.
BŽŪP finansavimas yra svarbus Lietuvos ūkių pajamų stabilumui, investicijoms į modernizavimą, kartų kaitai, aplinkosaugos priemonių įgyvendinimui ir kaimo vietovių plėtrai.
Sumažėjęs finansavimas galėtų apriboti galimybes remti ūkių konkurencingumą, investicijas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą ir kitus strateginius žemės ūkio tikslus.
Tačiau Lietuvos ūkininkams svarbus ne tik bendras būsimos paramos dydis. Ne mažiau reikšminga tai, ar BŽŪP ir toliau išliks tikrai bendra Europos Sąjungos politika.
„Jeigu vis didesnė atsakomybė už žemės ūkio finansavimą būtų perkeliama valstybėms narėms, atsirastų rizika, kad skirtingų ES šalių ūkininkai atsidurs dar nevienodesnėse konkurencinėse sąlygose. Vienos valstybės galės savo ūkininkams skirti daugiau nacionalinių lėšų, kitos – gerokai mažiau. Tokiu keliu eidami silpnintume ne tik BŽŪP, bet ir pačią bendrosios rinkos idėją. Lietuvai tai ypač svarbus klausimas, todėl Stokholme turime apie tai kalbėti labai aiškiai“, – pabrėžia A. Pabedinskienė.
Todėl diskusijose dėl 2028–2034 m. ES biudžeto būtina vertinti ne vien bendrą finansavimo sumą, bet ir tai, kaip būsimi sprendimai paveiks skirtingo dydžio ūkius, žemės ūkio sektorius ir valstybių narių konkurencines galimybes.
Maisto saugumas – neatsiejama Europos saugumo dalis
Europos žemdirbių organizacijos taip pat pabrėžia, kad diskusijos dėl BŽŪP finansavimo vyksta tuo metu, kai ES vis daugiau dėmesio skiria gynybai, saugumui ir strateginei autonomijai.
Tačiau, jų vertinimu, žemės ūkio finansavimo mažinimas prieštarauja siekiui stiprinti Europos atsparumą.
Gebėjimas apsirūpinti maistu yra vienas esminių visuomenės ir valstybės saugumo elementų.
Copa ir Cogeca perspėja, kad silpnėjantis Europos žemės ūkio sektorius ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių maisto gamybai, tiekimo grandinių atsparumui ir vartotojams.
Organizacijos atkreipia dėmesį ir į tai, kad maisto kainos išlieka vienu svarbiausių Europos gyventojų rūpesčių.
Jų nuomone, sprendimai dėl žemės ūkio finansavimo turi būti vertinami atsižvelgiant ne tik į biudžeto prioritetus, bet ir į ilgalaikį Europos maisto sistemos stabilumą.
ŽŪR pirmininkė dalyvaus Europos ūkininkų kongrese Stokholme
Spalio 14–16 d. Stokholme vyks 12-asis Europos ūkininkų kongresas, kurį organizuoja Copa ir Cogeca kartu su Švedijos ūkininkų federacija (LRF).
Kongrese Lietuvai ir ŽŪR atstovausianti pirmininkė A. Pabedinskienė kartu su kitų Europos šalių ūkininkų organizacijų vadovais diskutuos apie Europos žemės ūkio konkurencingumą, apsirūpinimo maistu saugumą, geopolitinių iššūkių poveikį, sektoriaus atsparumą ir būsimos BŽŪP kryptį.
Kongresas vyks itin svarbiu metu – tuo pat metu ES lygiu tęsis diskusijos dėl būsimų Sąjungos prioritetų ir ilgalaikio biudžeto.
Europos žemdirbių organizacijos pabrėžia, kad neketina tylėti ir ragina valstybių narių vadovus prisiimti atsakomybę už sprendimus, nuo kurių priklausys Europos žemės ūkio ateitis.
Copa ir Cogeca savo pareiškime akcentuoja, kad šiandien ginti Bendrąją žemės ūkio politiką reiškia ginti pačią Europą.
Sprendimai, kurie nulems ateinančius dešimtmečius
Derybos dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos ir būsimos BŽŪP dar nėra baigtos.
Todėl artimiausi sprendimai bus svarbūs nustatant tiek bendrą žemės ūkio finansavimo apimtį, tiek paramos skirstymo principus.
Europos žemdirbių organizacijos ragina ES institucijas ir valstybių narių vadovus užtikrinti, kad BŽŪP išliktų savarankiška, bendra ir tinkamai finansuojama politika.
„Stokholme susitiks ūkininkų organizacijų atstovai iš visos Europos. Tikiuosi, kad iš šio kongreso pasiųsime labai aiškią žinią Europos institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms: negalima iš ūkininkų reikalauti vis daugiau, tuo pat metu mažinant finansines galimybes tuos reikalavimus įgyvendinti. Europos žemės ūkio konkurencingumas, maisto saugumas ir gyvybingas kaimas turi būti realūs Europos Sąjungos prioritetai, o ne tik deklaracijos“, – sako ŽŪR pirmininkė A. Pabedinskienė.
Lietuvos žemės ūkiui svarbu, kad būsima BŽŪP užtikrintų ilgalaikį finansavimo stabilumą, sąžiningas konkurencines sąlygas ir galimybes ūkininkams investuoti į modernią, tvarią bei konkurencingą maisto gamybą.