Europos Sąjungos kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR) įgyvendinimas kelia vis daugiau klausimų gyvulininkystės sektoriui. Nors reglamento tikslas – mažinti pasaulinį miškų naikinimą ir užtikrinti atsakingą žaliavų tiekimą, gyvulininkystės sektoriaus atstovai įspėja, kad nepakankamas pasirengimas naujiems reikalavimams gali sutrikdyti pašarų tiekimą, padidinti gamybos sąnaudas ir susilpninti Europos ūkių konkurencingumą.
Šiuos klausimus kelia Europos Parlamento Tvarių gyvulininkystės sistemų tarpparlamentinė grupė (Sustainable Livestock Intergroup), kurioje dalyvauja ir Copa-Cogeca atstovai. Po 2026 m. liepos 9 d. surengtos diskusijos parengtas kreipimasis į Europos Komisijos vadovybę bei už žemės ūkio ir aplinkos politiką atsakingus Komisijos narius.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pabrėžia, kad aplinkosaugos tikslai turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į realias gyvulininkystės ūkių veiklos sąlygas.
„Miškų apsauga ir atsakinga žaliavų gamyba yra svarbūs tikslai. Tačiau negalime pamiršti, kad gyvulininkystės ūkiai jau šiandien susiduria su didelėmis gamybos sąnaudomis, rinkos svyravimais ir konkurenciniu spaudimu. Jeigu nauji reikalavimai sutrikdys pašarų tiekimą ar dar labiau padidins jų kainas, pasekmes pirmiausia pajus ūkininkai. Todėl būtina užtikrinti, kad EUDR būtų įgyvendinamas praktiškai, nuosekliai ir nesukuriant papildomų kliūčių Europos gyvulininkystei“, – teigia dr. E. Gedgaudas.
Didžiausias susirūpinimas – dėl sojos tiekimo
EUDR tiesiogiai aktualus galvijininkystės sektoriui, nes reglamentas apima galvijus ir tam tikrus iš jų gaunamus produktus. Tačiau jo poveikis gali būti gerokai platesnis – reglamento reikalavimai taikomi ir sojai, kuri yra viena svarbiausių baltyminių pašarų žaliavų kiaulininkystėje, paukštininkystėje bei kituose gyvulininkystės sektoriuose.
Diskusijoje pateiktais duomenimis, Europos Sąjungoje pašarams kasmet sunaudojama apie 35 mln. tonų sojų, o didžioji jų dalis importuojama. Tai reiškia, kad bet kokie importo trikdžiai gali tiesiogiai paveikti pašarų gamybą ir jų kainas.
Gyvulininkystės sektoriaus atstovai įspėja, kad 2027 m., pradėjus plačiau taikyti EUDR reikalavimus, gali kilti sojos tiekimo sutrikimų. Rinkos dalyviams nepavykus laiku prisitaikyti prie naujų taisyklių, galėtų sumažėti reikalavimus atitinkančios sojos pasiūla, išaugti jos kaina ir padidėti pašarų gamybos sąnaudos.
Kai kuriuose gyvulininkystės sektoriuose pašarai sudaro iki 80 proc. visų gamybos išlaidų, todėl net ir palyginti nedideli jų kainų pokyčiai gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių.
„Pašarai yra vienas svarbiausių gyvulininkystės ūkių ekonominių veiksnių. Ūkininkas negali paprasčiausiai atsisakyti gyvulių šėrimo ar per vieną dieną pakeisti visos pašarų tiekimo grandinės. Jeigu dėl administracinių ar techninių kliūčių pabrangtų baltyminės žaliavos, tai tiesiogiai paveiktų pieno ir mėsos gamybos savikainą. Tokios rizikos turi būti įvertintos dar prieš pradedant visapusiškai taikyti reglamentą“, – pažymi LGVA direktorius.
Nevienodas valstybių pasirengimas gali iškreipti konkurenciją
Liepos 9 d. diskusijoje, kurioje dalyvavo Europos Komisijos, valstybių narių kompetentingų institucijų ir gyvulininkystės bei pašarų tiekimo grandinės atstovai, atkreiptas dėmesys ir į nevienodą ES valstybių pasirengimą įgyvendinti EUDR.
Kai kuriose šalyse vis dar trūksta atsakingų institucijų pajėgumų, specialistų ir techninių priemonių, reikalingų naujiems reikalavimams administruoti. Dėl to kyla rizika, kad reglamentas skirtingose valstybėse bus taikomas nevienodai.
Tai galėtų lemti papildomas kliūtis prekybai bendrojoje rinkoje, didesnę administracinę naštą ir nevienodas konkurencijos sąlygas ūkininkams bei pašarų tiekėjams.
Dr. E. Gedgaudo vertinimu, vienodas taisyklių taikymas yra ypač svarbus Lietuvos gyvulininkystės sektoriui, kuris konkuruoja bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje.
„Lietuvos galvijų augintojai ir pieno gamintojai konkuruoja su kitų Europos Sąjungos valstybių ūkiais. Todėl negali susidaryti situacija, kai vienoje šalyje nauji reikalavimai įgyvendinami sklandžiai, o kitoje ūkininkai susiduria su papildomomis procedūromis, vėlavimais ar didesnėmis išlaidomis. Bendroji rinka turi reikšti ir vienodas konkurencijos sąlygas“, – akcentuoja dr. E. Gedgaudas.
Siūloma panaudoti jau veikiančias galvijų registravimo sistemas
Vienas iš diskusijoje aptartų būdų sumažinti administracinę naštą – kuo plačiau panaudoti jau veikiančias nacionalines gyvulių registravimo ir identifikavimo sistemas.
Kaip pavyzdys pristatyta Vokietijos patirtis, rodanti galimybes integruoti turimus duomenis į EUDR reikalavimų vykdymą.
Siūloma, kad reikalinga informacija būtų surenkama iš esamų registrų, o duomenų perdavimas tiekimo grandinėje vyktų kuo labiau automatizuotai. Tai leistų išvengti pakartotinio tų pačių duomenų teikimo ir sumažintų papildomą darbą ūkininkams.
Taip pat akcentuota būtinybė vienodai klasifikuoti teritorijas ir miškus bei skirti pakankamai finansavimo nacionalinių informacinių sistemų pritaikymui.
„Gyvulininkystės sektoriuje jau veikia gyvulių identifikavimo, registravimo ir atsekamumo sistemos. Jose sukaupta daug informacijos, kuri galėtų būti panaudota naujiems reikalavimams įgyvendinti. Nėra prasmės versti ūkininką kelis kartus teikti tuos pačius duomenis skirtingoms institucijoms. Technologijos turi mažinti administracinę naštą, o ne ją didinti“, – sako LGVA direktorius.
Svarbu užtikrinti informacinių sistemų pasirengimą
Diskusijos dalyviai teigiamai įvertino Europos Komisijos pastangas tobulinti EUDR informacinę sistemą, užtikrinti pagalbos tarnybos veikimą ir sudaryti galimybes nacionalinėms duomenų bazėms keistis informacija.
Pagal 2025 m. pabaigoje priimtus reglamento pakeitimus deramo patikrinimo pareiškimo pateikimo pareiga iš esmės sutelkta pirmajam atitinkamą produktą ES rinkai pateikiančiam veiklos vykdytojui arba eksportuotojui. Tai sumažina dalies vėlesnių tiekimo grandinės dalyvių pareigas, tačiau neišsprendžia visų klausimų dėl duomenų kokybės, informacinių sistemų pajėgumų ir praktinio atsekamumo užtikrinimo.
Vis dar abejojama, ar informacinė sistema ir nacionalinės institucijos bus tinkamai pasirengusios apdoroti didelius duomenų kiekius, ypač reglamento taikymo pradžioje.
Pagal šiuo metu galiojančią EUDR įgyvendinimo tvarką pagrindiniai reikalavimai vidutinėms ir didelėms įmonėms bus pradėti taikyti nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o daugumai labai mažų ir mažų įmonių – nuo 2027 m. birželio 30 d.
Europos Komisijai – raginimas užtikrinti proporcingą reglamento įgyvendinimą
Atsižvelgdama į išliekančius teisinius, techninius ir rinkos iššūkius, Tvarių gyvulininkystės sistemų tarpparlamentinė grupė kreipimesi į Europos Komisiją ragina užtikrinti vienodą ir praktiškai įgyvendinamą EUDR taisyklių taikymą visose valstybėse narėse.
Taip pat siūloma kuo plačiau naudoti jau turimus nacionalinius ir ES duomenis, integruoti veikiančias informacines sistemas, mažinti administracinę naštą ūkininkams bei kitiems tiekimo grandinės dalyviams.
Ypatingas dėmesys skiriamas sojos rinkai. Europos Komisija raginama įvertinti galimus tiekimo sutrikimus, kainų augimo ir rinkos koncentracijos riziką.
Kreipimesi taip pat siūloma apsvarstyti papildomą EUDR taikymo atidėjimą arba laikiną sustabdymą, jeigu paaiškėtų, kad institucijos ir rinkos dalyviai nėra tinkamai pasirengę įgyvendinti reglamento reikalavimus.
Šie siūlymai nereiškia, kad reglamento taikymo datos jau pakeistos – tam reikėtų atskiro ES lygmens sprendimo.
Aplinkosaugos tikslai ir gyvulininkystės konkurencingumas neturi būti supriešinami
LGVA direktorius dr. E. Gedgaudas pabrėžia, kad diskusijose dėl EUDR svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos siekių ir gyvulininkystės sektoriaus ekonominio gyvybingumo.
„Europos ūkininkai neturi būti pastatyti prieš pasirinkimą – arba prisidėti prie aplinkosaugos tikslų, arba išlaikyti konkurencingą gamybą. Šie dalykai turi būti suderinami. Mums svarbu, kad naujos taisyklės būtų aiškios, pagrįstos realia rizika, vienodai taikomos visose valstybėse ir nekeltų grėsmės pašarų tiekimo stabilumui. Stipri, konkurencinga ir tvari gyvulininkystė yra svarbi ne tik ūkininkams, bet ir visos Europos apsirūpinimui maistu“, – apibendrina dr. E. Gedgaudas.
Europos gyvulininkystės sektoriaus atstovų nuomone, EUDR sėkmę lems ne vien reglamente nustatyti reikalavimai, bet ir tai, kaip jie bus įgyvendinami praktikoje. Todėl būtinas glaudus Europos Komisijos, valstybių narių institucijų, ūkininkų organizacijų ir visos pašarų tiekimo grandinės bendradarbiavimas.
Tik užtikrinus tinkamą pasirengimą, veikiančias informacines sistemas ir proporcingus reikalavimus bus galima siekti miškų apsaugos tikslų nesukeliant nepagrįstų papildomų sunkumų Europos gyvulininkystės sektoriui.