Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paskelbti duomenys rodo, kad beveik 87 proc. paramą įsikūrimui gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vertinimu, tai reikšmingas rezultatas, atspindintis daugiau nei 12 metų trukusio bendradarbiavimo su Žemės ūkio ministerija ir nuoseklaus jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimo svarbą.
Per šį laikotarpį LJŪJS bendradarbiavo su skirtingomis ministerijos vadovybėmis, teikė pasiūlymus dėl jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, finansavimo prieinamumo, investicijų ir kartų kaitos žemės ūkyje.
„Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai reikšmingas rezultatas, parodantis, kad nuosekli valstybės politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs. Daugiau nei 12 metų mūsų organizacija aktyviai atstovavo jauniesiems ūkininkams, bendradarbiavo su ministerija ir siekė, kad paramos priemonės atitiktų realius ūkininkų poreikius“, – teigia LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
Veiklos tęstinumas dar nereiškia ekonominio gyvybingumo
LJŪJS atkreipia dėmesį, kad NMA paskelbti duomenys atspindi ūkininkų veiklos tęstinumą, tačiau neatskleidžia jų ūkių finansinės būklės, pelningumo ar gebėjimo išsilaikyti be papildomos paramos.
„Turime aiškiai atskirti du dalykus – ūkininko išlikimą sektoriuje ir jo ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad ūkininkas ir toliau deklaruoja žemę ar gyvulius, dar nereiškia, kad jo veikla yra pelninga ir kad jis gali užtikrinti ilgalaikę ūkio plėtrą. Šiandien daug diskutuojame apie kuro kainas, augančias gamybos sąnaudas ir paramos paskirstymo principus. Todėl mūsų tikslas turi būti ne vien išlaikyti ūkininkus sektoriuje, bet ir sudaryti sąlygas jiems ekonomiškai tvariai ūkininkauti“, – pabrėžia dr. P. Astrauskas.
NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinio pobūdžio paramos priemonėmis. LJŪJS nuomone, tai pagrindžia poreikį vertinti ne tik pradinę paramą įsikūrimui, bet ir vėlesnes ūkių investavimo bei plėtros galimybes.
Ilgalaikis dialogas būtinas ir sprendžiant šiandienos problemas
LJŪJS pabrėžia, kad daugiau nei dešimtmetį vykęs bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija rodo socialinio dialogo svarbą. Tačiau ankstesni rezultatai savaime neužtikrina, kad dabartinė žemės ūkio politika atlieps besikeičiančius ūkininkų poreikius.
„Jeigu norime, kad ir po dešimties metų jaunieji ūkininkai išliktų sektoriuje, šiandien turime kalbėti ne tik apie paramos gavėjų skaičių, bet ir apie ūkių pajamas, sąnaudas, konkurencingumą bei investavimo galimybes. Būtent ekonominis gyvybingumas turi tapti vienu svarbiausių paramos politikos vertinimo kriterijų“, – teigia LJŪJS pirmininkas.
LJŪJS vertinimu, NMA paskelbti rezultatai patvirtina ilgalaikės jaunųjų ūkininkų rėmimo politikos svarbą, tačiau kitas žingsnis turi būti ne vien ūkininkų veiklos tęstinumo, bet ir realaus jų ekonominio gyvybingumo užtikrinimas.
Šaltinis: Nacionalinė mokėjimo agentūra, 2026 m. spalio mėn.