Spalio 20 d. Briuselyje paskelbtoje informacijoje pabrėžiama, kad abiejų ES teisėkūros institucijų požiūriai į reformos mastą iš esmės skiriasi. Taryba daugiausia siekia išlaikyti Europos Komisijos pasiūlytą reguliavimo kryptį, o Europos Parlamente ryškėja ambicija numatyti papildomas rinkos valdymo, krizių prevencijos ir žemės ūkio sektorių stiprinimo priemones.
Tarybos pozicija – riboti, bet svarbūs pakeitimai
Airijos pirmininkavimo parengtame ir Tarybos palaikytame kompromisiniame tekste numatyti keturi pagrindiniai pakeitimai, palyginti su Europos Komisijos pasiūlymu.
Pirmiausia siūloma atkurti šiuo metu vaisių ir daržovių sektoriuje taikomą veiklos programų sistemą, išlaikant finansavimo ribas – iki 4,1 proc. realizuotos produkcijos vertės gamintojų organizacijoms ir iki 4,5 proc. gamintojų organizacijų asociacijoms.
Taip pat numatoma, kad vyno sektoriaus veiklos programos valstybėms narėms vėl būtų privalomos. Vis dėlto konkrečios nacionalinės finansinės asignavimų sumos nebūtų atkurtos, todėl kiekviena valstybė pati spręstų, kiek lėšų skirti šiam sektoriui.
Dar vienas pakeitimas susijęs su gamintojų grupėmis. Norėdamos naudotis gamintojų organizacijoms suteikiamomis teisėmis ir lengvatomis, jos per ketverius metus turėtų įgyti gamintojų organizacijos statusą. Priešingu atveju gauta parama turėtų būti grąžinta.
Be to, sektorinėms intervencinėms priemonėms siūloma grąžinti 50 proc. viešojo ir 50 proc. privataus finansavimo principą.
Europos Parlamentas siūlo stipresnius rinkos apsaugos mechanizmus
Europos Parlamento pranešėjas Ericas Sargiacomo rengia kompromisinius pakeitimus, kuriais remiantis Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI) derybinę poziciją galėtų patvirtinti gruodžio pradžioje.
Europos Parlamente svarstomuose pasiūlymuose numatomas gerokai platesnis priemonių spektras.
Vienas svarbiausių siūlymų – sukurti Europos išankstinio perspėjimo sistemą, kuri padėtų anksčiau nustatyti žemės ūkio rinkų sutrikimų ar disbalanso grėsmes. Taip pat siekiama nustatyti aiškesnius ir trumpesnius reagavimo į rinkos krizes terminus.
Siūloma tiksliau apibrėžti taisykles, pagal kurias Europos Komisija apskaičiuotų ir siūlytų peržiūrėti referencines kainų ribas, naudojamas viešosios intervencijos mechanizmuose. Kartu norima išplėsti produktų, kuriems galėtų būti taikoma viešoji intervencija, sąrašą, įtraukiant cukrų, mėsą bei avių ir ožkų pieno sviestą.
Europos Parlamentas taip pat svarsto galimybę rinkos sutrikimų atvejais taikyti specialų mechanizmą, leidžiantį nukrypti nuo įprastų konkurencijos taisyklių. Išskirtinės krizės valdymo priemonės galėtų būti taikomos ir gyvūnų ligų protrūkių ar sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo atvejais.
Daugiau dėmesio importui ir sąžiningai konkurencijai
Lietuvos žemdirbiams ypač aktualus Europos Parlamente svarstomas siūlymas užtikrinti abipusiškumo principą tarp ES taikomų standartų ir importuojamų produktų savybių.
Šiuo principu siekiama, kad Europos ūkininkams keliami reikalavimai būtų tinkamai atspindėti ir vertinant į ES rinką patenkančius produktus.
Taip pat siūloma numatyti automatinio tarifinių kvotų sustabdymo galimybę krizės atveju. Tokios priemonės galėtų tapti papildomu instrumentu siekiant apsaugoti jautrius žemės ūkio sektorius nuo staigių rinkos sukrėtimų.
Sektorinė parama ir atsparumas klimato kaitai
Europos Parlamente siūloma išlaikyti dabartinius vaisių ir daržovių bei vyno sektorių paramos mechanizmus, įskaitant nacionalinius finansinius asignavimus vyno sektoriui.
Be to, tinkamų finansuoti priemonių sąrašą norima papildyti investicijomis į efektyvesnį vandens naudojimą, atsparumą sausroms, transportą ir sandėliavimą.
Alyvuogių aliejaus sektoriui siūlomas atskiras paramos modelis, panašus į vaisių ir daržovių sektoriaus sistemą, tačiau numatant iki 15 proc. realizuotos produkcijos vertės ribą.
Maisto saugumas – strateginis Europos prioritetas
Vienas platesnių Europos Parlamento pasiūlymų susijęs su apsirūpinimo maistu saugumu ir strateginiu pasirengimu krizėms.
Siūloma kurti strategines žemės ūkio gamybai būtinų išteklių atsargas, įskaitant degalus, trąšas, sėklas ir biostimuliatorius. Taip pat numatoma apibrėžti strategines eksportuojamų produktų atsargas bei parengti paramos planą europiečiams, susiduriantiems su maisto stygiumi.
Svarstomi ir mokykloms skirtų vaisių bei daržovių tiekimo programų pakeitimai. Siekiama geriau suderinti produktų dalijimą su švietimo veiklomis, įtraukti sveiko maitinimo mokyklose komponentą ir peržiūrėti finansavimo taisykles.
Lietuvai – svarbus vaidmuo būsimose derybose
Skirtingos Tarybos ir Europos Parlamento pozicijos rodo, kad būsimos tarpinstitucinės derybos dėl BRO reformos gali būti sudėtingos.
Ypač svarbus vaidmuo teks Lietuvai, kuri 2027 m. sausio 1 d. perims pirmininkavimą ES Tarybai iš Airijos. Tai suteiks Lietuvai galimybę prisidėti prie kompromisų paieškos svarstant žemės ūkio sektoriui reikšmingus sprendimus.
Lietuvos žemdirbiams svarbu, kad galutinėje reformoje būtų numatytos veiksmingos priemonės, padedančios greitai reaguoti į rinkos krizes, užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas, stiprinti gamintojų organizacijas ir didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą.
Artėjant deryboms svarbiausias klausimas – ar ES institucijoms pavyks susitarti dėl pakankamai ambicingos reformos, kuri ne tik patobulintų esamą reguliavimą, bet ir suteiktų ūkininkams realių priemonių įveikti rinkos svyravimus bei ateities krizes.
Parengta pagal 2026 m. spalio 20 d. Briuselyje paskelbtą informaciją apie bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reformos svarstymą ES Taryboje ir Europos Parlamente. Europos Parlamento pasiūlymai dar nėra galutinai patvirtinta institucijos derybinė pozicija.