Spalio 22–23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) delegacija dalyvavo Lidzbarke Varmėje, Lenkijoje, vykusioje konferencijoje „Jaunimas žemės ūkyje – nauja karta, naujos galimybės“.
ŽŪR delegaciją sudarė ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis bei jaunieji ūkininkai Andžej Rudzis ir Evald Aželionis.
Varmijos ir Mozūrijos žemės ūkio rūmų organizuotoje konferencijoje daugiausia dėmesio skirta jaunųjų ūkininkų ateičiai, kartų kaitai šeimos ūkiuose, naujosioms technologijoms, investicijoms, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) galimybėms bei papildomų verslų plėtrai kaimo vietovėse.
Jaunajam ūkininkui reikia matyti perspektyvą
Konferenciją pradėjo Varmijos ir Mozūrijos vaivadijos vicemaršalka Sylwia Jaskulska ir Varmijos ir Mozūrijos žemės ūkio rūmų prezidentas Romuald Tański.
Viena pagrindinių renginio temų – sparčiai besikeičiantis ūkininkavimas ir technologijų vaidmuo ateities ūkyje. Dr. Leszek Sieczko pristatė penkias technologines kryptis, kurios artimiausią dešimtmetį gali reikšmingai keisti ūkius. Praktinė patirtis pristatyta ir per penkių skirtingų ūkių pavyzdžius, parodžiusius skirtingus ūkininkavimo ir verslo plėtros modelius.
ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ir Lenkijos jaunųjų ūkininkų problemos daugeliu aspektų yra panašios.
„Jaunam žmogui neužtenka pasakyti – perimk tėvų ūkį ir tęsk tradiciją. Jis turi matyti ekonominę perspektyvą, galėti investuoti, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir būti tikras, kad iš ūkininkavimo galės oriai gyventi. Jeigu norime išsaugoti šeimos ūkius, turime sudaryti sąlygas jaunam žmogui ne tik ateiti į žemės ūkį, bet ir jame pasilikti. Tai aktualu tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, tiek visai Europos Sąjungai“, – sako A. Kulevičius.
Kartų kaita – vienas svarbiausių Europos žemės ūkio iššūkių
Didelis dėmesys konferencijoje skirtas šeimos ūkių perėmimui ir kartų kaitai. Diskusijoje „Ar šiandien verta perimti ūkį? Jaunųjų ūkininkų galimybės, rizikos ir ateitis“ aptartos ekonominės bei socialinės aplinkybės, lemiančios jaunų žmonių sprendimą tęsti šeimos ūkininkavimo tradiciją.
Antrosios konferencijos dienos pranešimuose nagrinėta, kaip tinkamai organizuoti ūkio perdavimą kitai kartai, išvengti konfliktų šeimoje ir praktiškai pasirengti ūkio perėmimui.
Konferencijoje dalyvavęs jaunasis ūkininkas Andžej Rudzis pabrėžia, kad ūkininkaujanti jaunoji karta nori ne privilegijų, o ilgalaikio aiškumo.
„Jaunasis ūkininkas, perimdamas ar kurdamas ūkį, sprendimus priima ne vieniems metams. Investuojame į žemę, techniką, pastatus, technologijas, prisiimame finansinius įsipareigojimus, todėl mums labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis dirbsime po penkerių ar dešimties metų. Parama pradžioje yra svarbi, tačiau dar svarbiau turėti stabilią ir prognozuojamą žemės ūkio politiką, kuri leistų pačiam ūkiui uždirbti ir vystytis“, – teigia A. Rudzis.
Naujos technologijos – nebe pasirinkimas, o kasdienybės dalis
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta technologiniams pokyčiams, investicijų planavimui ir naujoms komunikacijos priemonėms.
Kalbėta apie finansines klaidas investuojant į ūkį, socialinių tinklų panaudojimą kuriant ūkininko ir jo produkcijos žinomumą, inovatyvius ūkininkavimo metodus bei galimybes diversifikuoti ūkių veiklą.
Jaunasis ūkininkas Evald Aželionis pažymi, kad technologijos ūkyje tampa neatsiejama konkurencingumo dalimi.
„Technologijos jaunam ūkininkui įdomios ne todėl, kad jos yra madingos. Jos turi padėti tiksliau dirbti, taupyti laiką ir išteklius, mažinti sąnaudas bei priimti geresnius sprendimus. Tačiau technologija pati savaime problemų neišsprendžia – reikia žinių, investicijų ir galimybės ją pritaikyti konkrečiame ūkyje. Todėl tokie susitikimai labai naudingi: gali pamatyti, ką jau daro kitų šalių ūkininkai, ir įvertinti, ką būtų prasminga pritaikyti savo ūkyje Lietuvoje“, – sako E. Aželionis.
BŽŪP turi padėti kurti ekonomiškai gyvybingus ūkius
Atskiras dėmesys konferencijoje skirtas Bendrajai žemės ūkio politikai. Lenkijos Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros atstovas Grzegorz Graszk pristatė BŽŪP jauniesiems ūkininkams suteikiamas galimybes.
Taip pat aptartos galimybės pagal 2023–2027 m. BŽŪP strateginį planą per vietos veiklos grupes remti su žemės ūkiu tiesiogiai nesusijusias ekonomines veiklas. Tokios priemonės gali padėti įvairinti šeimos ūkių pajamas ir kurti papildomas darbo vietas kaimo vietovėse.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pabrėžia, kad kartų kaitos problemos negalima spręsti vienkartinėmis priemonėmis.
„Kartų kaita žemės ūkyje nėra vien klausimas, kiek jaunųjų ūkininkų gaus paramą įsikūrimui. Turime klausti, kiek jų sėkmingai ūkininkaus po dešimties metų. Jaunam ūkininkui reikia prieinamos žemės, kapitalo, žinių, technologijų ir, svarbiausia, sąlygų rinkoje uždirbti iš savo pagamintos produkcijos. BŽŪP priemonės turi padėti sukurti ekonomiškai gyvybingą ūkį, o ne padaryti ūkininką nuolat priklausomą nuo paramos“, – pažymi S. Dimaitis.
Lietuvos ir Lenkijos jauniesiems ūkininkams svarbu kalbėtis tiesiogiai
Konferencija tapo ne tik žinių, bet ir Lietuvos bei Lenkijos žemdirbių savivaldos organizacijų bei jaunųjų ūkininkų susitikimo vieta.
ŽŪR ir Varmijos bei Mozūrijos žemės ūkio rūmus vienija siekis, kad formuojant žemės ūkio politiką būtų girdimas pats ūkininkas, o jaunajai kartai būtų sudarytos realios sąlygos perimti šeimos ūkius, juos modernizuoti ir plėtoti.
„Labai vertinga kalbėtis ne tik konferencijų salėje, bet ir tiesiogiai su Lenkijos ūkininkais. Tada pamatai, kad daugelis problemų abiejose sienos pusėse tos pačios – sąnaudos, investicijos, biurokratija, kartų kaita, nežinomybė dėl ateities. Tačiau kartu galime pasidalyti sprendimais ir idėjomis. Jauniesiems ūkininkams tokių tiesioginių tarptautinių ryšių tikrai reikia daugiau“, – pažymi A. Rudzis.
E. Aželionio teigimu, ypač naudinga matyti realius kitų ūkių pavyzdžius.
„Iš teorijos galima daug išmokti, bet ūkininkui visada įdomiausia, kaip konkretus sprendimas veikia praktikoje. Ką kitas ūkininkas išbandė, kiek investavo, kas pasiteisino, o kur suklydo. Toks apsikeitimas patirtimi kartais gali būti vertingesnis už bet kokį vadovėlį“, – sako E. Aželionis.
ŽŪR direktoriaus S. Dimaičio vertinimu, būtent tiesioginiai ryšiai tarp Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmų bei jaunųjų ūkininkų turėtų būti plėtojami ir ateityje.
„Lenkija yra mūsų kaimynė ir viena svarbiausių žemės ūkio valstybių regione. Turime daug bendrų interesų, todėl svarbu, kad bendradarbiautų ne tik institucijos, bet ir patys ūkininkai. Tokie susitikimai leidžia jauniesiems ūkininkams kurti kontaktus, keistis patirtimi ir kartu geriau suprasti, kad daugelį žemės ūkio ateities klausimų turėsime spręsti bendrame Europos kontekste“, – apibendrina S. Dimaitis.